Kūrybinė laboratorija „Gyvos knygos prakalbina vaikus“

„Knygiukai – į pagalbą vaikams!“ – toks šūkis š. m. lapkričio 13 dieną lydėjo IPU – 5 kurso studentes (lektorė D. Karalė), kurios dalyvavo kūrybinėje laboratorijoje. Tai netradicinė „Vaiko kalbinės komunikacijos ugdymo“ paskaitų dalis, kai studentės kuria savo edukacines priemones – knygiukus, kurie įkvepia vaikus skaityti knygas, ugdo estetinį ir literatūrinį skonį. Studentės naudojosi jau sukurtais šiuolaikinių lietuvių autorių knygiukais bei kūrė savo knygiukus – „Kalėdų stebuklai“. Šiuolaikiniame pasaulyje pasirinktos inovatyvios mokymo(si)strategijos ne tik ugdo kūrybiškumą bei smalsumą, bet ir kuria įtraukią kultūrą, skatina bendradarbiavimą bei emocinę paramą. Vaikams tokios inovacijos padeda pasiruošti ateičiai– jos ugdo lankstumą, kultūrinį raštingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų. Taip pat knygiukai padeda plėsti vaikų žodyną, lavina rašymo įgūdžius, ugdo kalbos jausmą. Tai ne tik kalbos, bet ir asmenybės ugdymo dalis. Parengtos metodinės priemonės parodė, kad Pedagogikos katedros studentės yra nuostabios, protingos, drąsios ir gražios - jos pakvies kiekvieną vaiką skaityti knygą su knygiukais....

Vizualizacija - kūrybiškumo link

Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse akcentuojama kūrybiškumo svarba – kūrybinių idėjų tyrinėjimas, fantazavimas, spontaniškas išbandymas, atkartojimas; kūrybinių idėjų plėtojimas ir įgyvendinimas (improvizavimas, komponavimas ir interpretavimas); savo ir kitų kūrybos reflektavimas, kūrybinių sprendimų pasirinkimas ir pritaikymas, todėl MUF Pedagogikos katedros studentams per Vaikų literatūros ir tautosakos paskaitas (lektorė D. Karalė) suteikiama galimybė parengti vizualizacijas - pasirinkto šiuolaikinio autoriaus knygos pristatymą naudojant Canva skaitmeninį įrankį. Tai ne tik galimybė ugdyti vaikų kalbinę raišką (gebėjimas išreikšti patirtį, jausmus ir mintis, įsitraukti ir plėtoti pokalbį; gebėjimas pasakoti, atpasakoti, apibūdinti, kurti, aiškinti taikant nežodines ir žodines raiškos priemones; gebėjimas komunikuoti paprastomis rašytinės raiškos formomis), bet ir mokyti estetinio suvokimo (nusiteikimas estetiniams potyriams ir džiaugsmui; aplinkos, žmonių santykių, meno, savo ir kitų kūrybos grožio pajauta; jautrumas meno raiškos ir kitokios kūrybos įvairovei; jutiminių ir emocinių grožio išgyvenimų prisiminimas, apmąstymas ir dalinimasis su kitais). Kūrybiškumas yra svarbus aspektas, kuris leidžia mums išsiskirti iš minios, rasti unikalių sprendimų problemoms spręsti, atskleisti naujas idėjas ir išreikšti savo emocinį pasaulį per meną, rašymą, muziką ar kitas kūrybines išraiškos formas.

Tarptautinės patirtys augina ateities kompetencijas

Tarptautinės patirtys - tai viena efektyviausių priemonių asmeninėms ir profesinėms kompetencijoms tobulinti. Š. m. spalio 10 - 17 dienomis teko vykti į Erasmus+ projektą Madride, kur Fransico de Vitoria universitete ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studentams pristatėme Kauno kolegijos patirtį ugdant ateities pedagogus. Erasmus+ programa leido susipažinti su Ispanijos švietimo sistema, kultūra, darbo principais bei gerąja praktika. Fransico de Vitoria universitetas sužavėjo organizacine kultūra, orientuota į kiekvieną žmogų: studentams atsiveria puikios šiuolaikiškos erdvės poilsiui, tobulėjimui, individualiam mokymuisi, komandiniam darbui, minkštųjų kompetencijų tobulinimui. Sutikti dėstytojai - labai mieli ir paslaugūs, kupini idėjų ir patirčių, gerbiantys studentus ir turintys ambicingų tikslų ugdant ateities pedagogus. Tai universitetas, kuriam rūpi kie

kvieno nario gerovė, aplinkosaugos principų taikymas, paramos bendruomenei teikimas bei skaidrus valdymas. Parsivežu neįkainojamą patirtį - naujas tarptautines partnerystes, draugus, žvilgsnį į Ispanijos kultūrą bei šiuolaikiškus metodus bei novacijas ugdyme. Apibendrinant galiu teigti, kad tarptautinės patirtys - tai ne tik kelionės ar naujos pažintys, bet ir reikšmingas žingsnis siekiant visapusiško tobulėjimo šiame globaliame pasaulyje. Ačiū Kauno kolegijos bendruomenei už galimybę dalyvauti Erasmus+ dėstytojų mobilumo programoje.

Lituanistinės mokyklos diena

2025 metų rugpjūčio 8 dieną Prezidentūroje buvo minima Lituanistinės mokyklos diena. Lietuvybės saugojimas - tai netik praeities pagarba, bet ir ateities garantas, kad būsimos kartos žinos, kas jos yra, kur jų šaknys ir kodėl tai svarbu. Kiekvienas lietuvis, mylėdamas savo kalbą, kultūrą ir šalį, prisideda prie tautos išlikimo ir stiprėjimo. Kodėl aš dirbu mokytoja Bostono nuotolinėje lituanistinėje mokykloje? Nes taip prisidedu prie lietuvybės puoselėjimo diasporoje. Nes tai teikia prasmę, auginant jaunąją kartą, mokant juos lietuviškų papročių, tradicijų, kuriant eiles, mokant oratorystė

s ir tiesiog dainuojant lietuvių liaudies dainas. Nes be to tiesiog negaliu - tai padeda išlaikyti ryšį su gimtine, stiprina ryšį su valstybe, kuria bendrystės jausmą. Tiesiog žinai, kad Lietuva - pasaulio dalis ir lietuvių yra visur- mylinčių savo kalbą, papročius, tradicijas, kultūrą. TEGYVUOJA MŪSŲ LIETUVA IR LIETUVIŠKAS ŽODIS...

Kultūra griauna sienas ir tiltus

Š. m. liepos 24 rugpjūčio dienomis Kauno „Santaros“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Santariečiai“ atstovavo Kauno miesto savivaldybei 48 – ajame Japonijos nacionalinio vidurinių mokyklų kultūros festivalyje. Kimono. Kimono ( kimono, liet. „Apsivelkamas daiktas“) – japonų tradicinis drabužis. Origami. Origamis origami) – japoniškas popieriaus lankstymo menas. Sushi. Sušis – japonų patiekalas. Sumo. Sumo sumō) konkurentinis kontaktinis sportas. Sakura. Sakura ( –. Japoniški sodai. Japoniški sodai, tai meno forma. Tradiciniai japonų instrumentai. Tradiciniai japonų muzikos instrumentai – tai instrumentai. Geiša. Geiša, Geiko arba dar kartais vadinamosios Geigi – tai tradicinės Japonijos menininkės. Pasak japonų, juoda katė neša sėkmę. Kaligrafija, arbatos gėrimo ceremonija - tai tik keletas tradicijų, kurias pažinome būdami Japonijos Gifu prefektūroje. Svarbiausia, kad per meną, liaudies šokį suradome daug bendraminčių - lankėmės Gujo, Seki vidurinėse mokyklose, aplankėme Gifu universitetą, iš kurio parsivežėme intelektualią dovaną - pakvietimą jungtis į tarptautinį Satelito projektą su universitetu. Taip pat stebėjome Vietnamo, Pietų Korėjos kolektyvų pasirodymus. Didžiuojamės, kad „Santariečiai“ puoselėja lietuvių tautinę kultūrą, nes savo esme lietuvių liaudies šokis apima visas tautos dabarties gyvenimo sritis: ji pasireiškia ir žmonių tarpusavio santykiuose, gyvenimo būde, elgsenoje ir kt. Tai geriausia gyvenimo mokykla.

Grįžtamojo ryšio svarba

Peržiūrėjau video įrašą apie grįžtamojo ryšio svarbą mokytojo darbe. Supratau, kiek Lietuvos švietimo sistema dar turi keistis. Kaip organizacijoje suskurti sistemą (ir visoje šalyje), kad mokytojas nebijotų analizuoti savo darbo, gebėtų išsikelti tikslus ir tobulėti. Kaip svarbu su kolegomis organizacijoje turėti bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįstus santykius, taip pat, kad iš vadovų mokytojas galėtų gauti konstruktyvias įžvalagas, nukreipiančias tobulėjimo link. Kviečiu visus susipažinti su Bill Gates įžvalgomis. https://www.youtube.com/watch?v=81Ub0SMxZQo

Kaip pakeisti mąstyseną, kad išlaisvintume savo galimybes?

Neseniai vienoje konferencijoje teko išgirsti apie Growth mindseft (augimo ąmstysenos) idėjas. Labai patiko Carol Dweck knyga „Sėkmės psichologija“, kurioje autorė paaiškina, kodėl sekmę lemia ne tik mūsų gebėjimai ir talentas, bet ir tai, ar į juos žiūrime vadovaudamiesi nekintančia ar augimo mąstysena. Nekintančios mąstysenos žmonės, t.y. tie, kurie mano, kad gebėjimai yra pastovūs, turi mažesnę tikimybę suklestėti nei tie, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, t.y. mano, kad gebėjimus galima lavinti. Pasiirnkę tinkamą mąstyseną, galime motyvuoti savo vaikus ir padėti jiems pagerinti pažymius, taip pat pasiekti savo asmeninius ir profesinisu tikslus. to įkvėpta keikvieną savaitę 1,5 val skirių anglų kalbai tobulinti bei pradėjau lankyti tautinius šokius. visada norėjau priesidėti prie Lietuvos kultūros puoselėjimo, dabar tobulinu savo gebėjimus tautinių šokių srityje. ar lengva, tikrai ne. Turi labai planuoti savo laiką,peržiūrėti vieo įrašus, tačiau, kai matai savo augimą ir tobulėjimą, tai atperka. Manau, keikvienas turime vadovautis augimo mąstysenos idėjomis.

Lituanistinės mokyklos diena Vilniaus Prezidentūroje

Š. m. rugpjūčio 10 dieną Vilniaus Prezidentūroje vyko Lituanistinės mokyklos diena. Lituanistinės pasaulio mokyklos nusipelno turėti savo šventę, įprasminančią jūs misiją - kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti pilietiškumą ir stiprinti mūsų visų vienybę,- sakė šalies ponia D. Nausėdienė. Pasak pirmosios ponios, augantis lituanistinių mokyklų tinklas yra pasaulio lietuvių sėkmės istorija, o užsienyje gyvenančių tautiečių ryžtas puoselėti lietuvišką tapatybę ir kalbą kitų kalbų apsuptyje, išsaugoti lietuviškas  tradicijas ir kultūrą kitų kultūrų aplinkoje verčia didžiuotis. Džiugu, jog Kauno kolegijos, Menų ir ugdymo fakulteto, Pedagogikos ir Ugdymo katedros lektorė Deimantė Karalė taip pat prisideda prie diasporoje gyvenančių vaikų lietuvybės puoselėjimo. Dirbdama nuotolinėje Bostono lituanistinėje mokykloje moko vaikus lietuvių kalbos ir lietuviškų tradicijų, todėl buvo pakviesta dalyvauti Lituanistinės mokyklos dienoje Prezidentūroje. Lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų patirtis gali praturtinti Lietuvos mokytojų praktiką kūrybiniais sprendimais, kai tenka ugdyti daugiakalbisu vaikus, kad jie didžiuotųsi savo tapatybe ir tuo pačiu išlaikytų motyvaciją mokytis lietuvių klabos, domėtųsi Lietuvos kultūra, jaustų Lietuvą, - kalbėjo D. Nausėdienė. 

Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje

Žmogus čia yra kitų žmonių labui Einšteinas

Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje: autentiškos patirtys dirbant Bostono lituanistinėje mokykloje „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę,“ - iš M. Daukšos „Postilės“ (1599) Prakalbos į malonųjį klausytoją. Mokydama užsienio lietuvius susiduriu su edukacinės paradigmos virsmu: mokymo paradigma keičiama į mokymo(si) paradigmą. Tai reiškia, kad tradicinio, pripažįstančio pasyvų žinių perėmimą, požiūrio į mokymą vietą užima naujas požiūris į mokymą, kurį valdo pats besimokantysis, o mokytojas, parinkdamas mokymo(si) turinį, metodus ar vertimo būdus, su besimokančiuoju yra lygiaverčiai partneriai. Siekiant gerų rezultatų mokymo(si) procese naudojamos įvairios mokymo(si) formos, metodai jų deriniai, kurie augina asmenybę su tvirta vertybine sistema, pažįstančią Lietuvos kultūrą bei tradicijas. Bostono lituanistinėje nuotolinėje mokykloje dirbu jau antrus metus, dėstau lietuvių kalbą 7 – 8 klasių mokinių grupei bei individualiai mokau 4 klasės mokinę. Nuotolinėse pamokose išmokstama atpasakoti nesudėtingus kasdienės ir kalbos tekstus, susikalbėti kasdienėse asmeninio, viešojo gyvenimo situacijose, suprasti kalbą iš klausos, bendrauti su asmenimis, kuriems lietuvių kalba yra (ne)gimtoji ir kt. Taip puoselėjama lietuvybė diegiant lietuvių kalbos žinias, lavinamas gebėjimas mokytis ir taikyti įvairias mokymo(si) strategijas. Edukaciniai projektai augina laisvą, kūrybišką mokinį. Edukacinis projektas - nekasdieniška ir dažnai nesikartojanti veikla, pagal savo tikslų daugiaaspektiškumą, formų gausumą bei turinio lankstumą yra ta sąlyga, kuri leidžia ieškoti įvairių mokomųjų dalykų sanglaudos. Mokant lietuvių kalbos projektinei veiklai atsiskleidžia plačios galimybės, ypač integruojant ugdymo turinį ir tarpdalykinius ryšius su kitais mokslais. Mokiniai pamokose rengia įvairius edukacinius projektus („Dalinuosi savo dovanomis“, „Trijų žodžių galia“, „Poezija ir aš“, „Laisvės spalvos“), kurie ne tik ugdo bendrąsias kompetencijas, bet taip pat leidžia pažinti Lietuvą, jos istoriją, papročius bei kultūrą. Rengiami projektiniai darbai augina kūrybišką, laisvą, mąstančią asmenybę. Refleksijos metodai padeda pažinti savo asmenybę ir ja didžiuotis. Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, teisingai, užjausti ir rūpintis kitais. Ugdant vaikų empatiją ir gerumą svarbus asmeninis pavyzdys, bendra mokytojo, vaikų, tėvų veikla, susitarimai, mokymas atpažinti nežodinius ženklus, empatijos ir gerumo ugdymosi situacijos ir vaiko skatinimas. Kiekvieną pamoką pradedu nuo savaitės refleksijos, jausmų įvardijimo, kūrybinių praktikų aptariant ir reflektuojant demonstruojamas vizualizacijas. Rengiami kūrybiniai rašto darbai, dalyvavimas piešinių konkursuose - tai asmens ugdymo procesas, kuris ne tik nuosekliai ugdo komunikavimo kompetenciją, bet sustiprina grupės tarpusavio ryšį, leidžia pažinti mokinį bei jo šeimą. „Grįžusi į JAV dar ilgai pasakojau tėvams, giminėms ir draugams savo kelionės įspūdžius Lietuvoje, apie nuostabią vadovę Alviją ir drauges lietuves iš daugelio pasaulio šalių. Norėčiau, kad žmonės sužinotų, kokia yra Lietuva, kad tai yra maža, bet didi šalis, kur yra Baltijos jūra, daug ežerų, upių, miškų, kokie drąsūs ir stiprūs yra lietuviai ir kaip jie visada mylėjo ir gynė brangią savo žemę. Esu labai laiminga, kad galiu vadintis lietuve!“ (citata iš 8 kl. mokinės rašinio „Lietuva – antrieji namai“). Skaitmeninė švietimo transformacija užtikrina kiekvieno mokinio įtrauktį ugdymo procese. Informacinės technologijos vis labiau įsilieja j mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti j mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Ne išimtis ir Bostono lituanistinė mokykla, kur nuotolinėse lietuvių kalbos pamokose naudojamos google classroom, google meet programos, wordwall, mentimeeter, quizzes, book creator ir kt. skaitmeninės priemonės. Šios mokymo(si) formos ir metodai yra efektyvūs ir padeda mokiniams pasiekti gerų mokymo(si) rezultatų, siekti individualios pažangos. Apibendrindama galiu teigti, kad darbas Bostono lituanistinėje mokykloje moko džiaugtis savo unikalumu ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio tautinės įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. Imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę diegiant gimtosios kalbos žinias bei tradicijas mano, kaip Bostono lituanistinės mokyklos mokytojos, vienas iš tikslų. Lietuvai yra labai svarbu stiprinti pilietišką diasporą – džiaugiuosi, kad turiu galimybę prie to prisidėti.

Tarptautinė Jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“

Sėkmingi mokiniai – tvari Lietuvos ateitis

Vienintelis būdas atrasti galimybių ribas yra peržengti jas A. CH. Charkeas Sėkmingi mokiniai – tvari Lietuvos ateitis

Svarbisėkmingo mokymo(si) sąlyga – palankios ugdymo(si) aplinkos kūrimas, tikslingai ir sumaniai taikant efektyvius ugdymo(si) metodus. Atliepdama šių dienų aktualijas Kauno „Santaros“ gimnazija mokymo(si) kokybę užtikrina paisydama svarbiausių palankios emocinės aplinkos kūrimo veiksnių ir taikydama efektyvius šiuolaikinius mokymo(si) metodus, kai kiekvienam mokiniui suteikiama laisvė kurti, diskutuoti, rengti projektus, kritiškai mąstyti ir reflektuoti. Tai gimnazija, kur skatinamas kūrybiškumas, įdomios, motyvaciją žadinančios užduotys pamokose, ugdymosi procesas, paremtas bendravimo ir bendradarbiavimo principais, kur paisoma bendruomenės narių interesų, kur suteikiama galimybė svajoti ir projektuoti savo karjerą. Tai mokykla, auginanti ateities lyderius su tvirta vertybine sistema, užtikrinanti pažangos kryptingumą ir veiklos tvarumą. Auginame ateities lyderius, mokydamiesi iš sėkmingų patirčių. „Santaros“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai naujausių žinių semiasi iš pasaulinės rinkos tendencijas atliepiančių universitetų programų. Harvardo universitetas – vienas iš nedaugelio universitetų, siūlančių mokymosi programas, pritaikytas gimnazijoms, ir suteikiantis išskirtinių galimybių mokytis nemokamuose Harvardo universiteto kursuose nuotoliniu būdu. Integruojant Harvardo universiteto programas (CS50AP) bei kursus („V. Šekspyras“, „Retorika“, „A. Enšteinas – XX amžiaus revoliucionierius“, „Duomenų apdorojimas su R programavimo kalba“, „Kinų filosofija“, „Verslumas“) į gimnazijos matematikos, informatikos, ekonomikos, fizikos, tikybos, anglų kalbos dalykų ugdymo turinį, I – IV kl. gimnazistams suteikiamos išskirtinės galimybės siekti išsikeltų tikslų, semtis patirties tik iš geriausių mokslininkų. Harvardo universiteto kursai sustiprina mokymosi turinį klasėse pagal kryptis – Informatikos, Tyrėjų, Tarptautinėje, Verslumo, Socialinių mokslų. Baigusiems Harvardo universiteto programą/ kursus suteikiama galimybė gauti universiteto baigimo sertifikatą, kas padidina galimybę puikiai išlaikyti brandos egzaminus bei aktualizuoja būsimo specialisto vertę darbo rinkoje. Harvardo universiteto kursų sertifikatus gimnazijoje įgiję mokytojai ir vadovai yra pasirengę žiniomis dalytis su gimnazistais, sukuriant lanksčią ugdymosi aplinką, naudojant skaitmeninius išteklius, taikant vienam mokiniui vienas kompiuteris paradigmą, (per)kuriant edukacines aplinkas, skirtas veikti individualiai ar grupėmis. Harvardo universiteto kursų integracija keičia mokytojo ir mokinio vaidmenis: mokytojas tampa veiklos moderatoriumi, konsultantu, o mokinys – mokymosi ekspertas. Pamokose mokiniai mokomi pažinti save, išsikelti asmeninius tikslus, gebėti suvaldyti emocijas, daryti prasmingus pasirinkimus bei modeliuoti autentišką sėkmingos karjeros kelią. Asmenybę auginančios tarptautinės patirtys per projektines veiklas. Gimnazija aktyviai bendradarbiauja su skirtingomis užsienio mokymosi institucijomis, suformuoti tvarūs tarptautiniai ryšiai ir partnerystės. Tarp mokyklos partnerių yra gimnazijos, koledžai, licėjai iš Ukrainos, Austrijos, Ekvadoro, Graikijos, Vokietijos, Slovėnijos, JAV, Turkijos. Anot gimnazistų: „Dalyvavimas Erasmus+ projektuose suteikė daug galimybių susipažinti su kitų šalių mokiniais, jų kultūra, praplėtė akiratį bei užsienio kalbų įgūdžius. Taip pat esame dalyvavę projektuose bei paskaitose, kur buvome artimiau supažindinti su vertimo pagrindais bei vertėjo darbu. Aplankyta Austrija gruodžio mėnesį leido pažinti ne tik šalį, bet ir bendraamžius, kuriuos prieš kelionę pažinome tik per Zoom programą. Žavu pamatyti tiek Amšteteno miestą, kuriame gyvenome, tiek Vieną, kuri paliko didelį įspūdį. Labiausiai patiko ne aplankytos vietovės, tačiau veiklos su austrų mokiniais.“ Daugiakultūrinės erdvės tyrinėjimas gimnazijoje ne tik moko gyventi globaliame pasaulyje, bet ir ugdo mokinių pilietinę savimonę, patriotiškumą - atsakingą Lietuvos pilietį. Auginame būsimą programavimo genijų, skaitmeninių kompetencijų guru. IKT – neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Gimnazijoje ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninės kompetencijos ugdymui, darbui su skaitmeniniais šaltiniais ir priemonėmis, informacinių technologijų infrastruktūros kūrimui, bendravimui ir bendradarbiavimą skaitmeninėje erdvėje, pagalbos teikimui tiek mokytojui, tiek mokiniui bei kokybės užtikrinimui. Čia įrengtos dvi Medijų klasės, kur įgyvendinama vienas kompiuteris vienam mokiniui paradigma, šiuolaikiškai įrengti informacinių technologijų kabinetai, mokymo(si) erdvės aprūpintos išmaniaisiais ekranais, interaktyviomis lentomis, planšetėmis. Rengiamas suskaitmenintas ugdymo turinys, kuris talpinamas Moodle, Teams platformose, mokiniai kuria skaitmenizuotus pasiekimų ir pažangos aplankus, rašo virtualius klasių tinklaraščius, dalyvauja diskusijose „Skaitmeninis mokytojas – augantis mokinys“. Pedagogai pripažįsta, kad įvairios interaktyvaus mokymo(si) aplinkos yra vienos iš tų priemonių, kurios naudingos efektyvinant pamokas, įvairinant ugdymo procesą, keliant mokymo(si) motyvaciją, atliepiant šiuolaikinio mokinio poreikius. Lyginant su tradiciniais metodais ir priemonėmis IKT turi akivaizdų pranašumą vizualizuojant mokomąją medžiagą, įtvirtinant žinias, ieškant reikiamos informacijos, pateikiant mokiniams greitą įvertinimą. Visa tai padeda gimnazistams pasiekti geresnių rezultatų tiek pamokose, tiek rengiant nuodugnius baigiamuosius darbus. Išorinio vertinimo rezultatai rodo, jog gimnazijos vyresniųjų klasių mokinių IT įgūdžiai yra puikūs, jie moka atsirinkti tinkamą informaciją, gali įvardinti savo žinių spragas, geba kritiškai vertinti siūlomas priemones, tęsia mokslus konkurencingose studijų programose. Apibendrinant galima teigti, jog Kauno „Santaros“ gimnazijoje kuriama palanki, šiandienos aktualijas atliepianti ugdymo(si) aplinka, kur puoselėjama ugdytinių saviraiška, suteikiama kūrybiškumo laisvė, įgyvendinamos emocinio ugdymo programos, kuriami puikūs santykiai tarp ugdymo(si) proceso dalyvių, kas leidžia pasiekti geresnių ugdymo(si) rezultatų. Įtrauktis visiems –tai gimnazijos siekis, kad kiekvienas mokinys taptų besimokančiu ekspertu, patiriančiu mokymosi sėkmę, bei socialiai atsakinga asmenybe, gebančia realizuoti save gyvenime ir mylinčia savo šalį.

Ukraina pasaulyje-pasaulis Ukrainoje

Kauno „Santaros“ gimnazijos bendruomenės projektas „Aš užaugau „Santaroje“, apjungiantis po vienu mokyklos stogu gyvenančius lietuvių ir ukrainiečių tautybės mokinius, mokytojus, tėvelius. Tai projektas, skatinantis toleranciją, pilietiškumą, auginantis žmogų su tvirta pozicija - „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“. Kas mėnesį vykdomos veiklos orientuotos taikant integracinį ugdymo modelį - lietuviai ir ukrainiečiai kartu mokosi tautinio šokio meno, pažįsta lietuvių kultūrąrengdami trumpalaikius projektus, kurdami verslo bendroves, savanoriaudami įvairiose akcijose ir kt. Tai projektas, kai kartu švenčiamos valstybinės šventės, dainuojant lietuvių ir ukrainiečių lietuvių liaudies dainas, mokantis valdyti lietuvišką žodį, pažįstant abiejų šalių papročius. Prasidėjus karui Ukrainoje gimnazijos bendruomenė kartu su Tolerancijos, lyderių klubo savanoriais teikė pagalbą ukrainiečiams, vedė užsiėmimus, socialinių įgūdžių dienas. Tai pilietinis projektas su galimybe pasivaikščioti ir susipažinti su Lietuvos ir Ukrainos kultūra, istorija, tradicijomis ir kt.

Lietuvių kalbos A1 lygio programa užsienio piliečiams, nemokantiems lietuvių kalbos

Š. m. spalio - gruodžio mėnesiais, bendardarviaujant su KŠIC, buvo organizuojami suaugusių lietuvių kalbos A1 lygio mokymai, kuriuos vedė lektorė D. Karalė. Vadovaujamasi KŠIC direktoriaus 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V – 212 patvirtinta programa „Lietuvių kalbos A1 lygio programa užsienio piliečiams, atvykusiems gyventi Lietuvos respublikoje ir nemokantiems lietuvių kalbos“. Paskaitose buvo supažindinama su lietuvių kalbos pradmenimis, Lietuvos kultūros bei istorijos aspektais. Daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi bendradarbiaujant, komunikavimo kompetencijoms ugdymui. Pasitelkiamas skaitmeninis ugdymo turinys - https://ebooks.vilniustech.lt/pdfreader/lietuvi-kalbos-pagrindai-rusakalbiams198244.

Metodinė diena „Ieškok geriausio“ buria bendruomenę novacijų link

KOLEGIALAUS MOKYMOSI, ASMENINIO MEISTRIŠKUMO MODELIS „IEŠKOK GERIAUSIO“ KAUNO „SANTAROS“ GIMNAZIJOJE 2022 metų lapkričio 3 diena 9.00 – 13.00 val. Kvalifikacijos tobulinimo tikslas – sudaryti sąlygas ir skatinti gimnazijos pedagoginius darbuotojus įgyti ir plėtoti savo kompetencijas siekiant užtikrinti aukštą švietimo kokybę, tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas, įgyti lyderystės kompetencijų, siekiant švietimo kokybės. Kvalifikacijos tobulinimo uždaviniai: • skatinti, kad mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai įgytas žinias ir gebėjimus aktyviai taikytų savo praktinėje veikloje, ir didinti jų atsakomybę už ugdymo kokybę; • plėtoti profesinį bendradarbiavimą ir gerosios darbo patirties sklaidą; • keisti mokymo ir (ar) vadovavimo praktiką ir nuostatas, siekiant pedagoginių darbuotojų profesinio meistriškumo; • kurti kokybės kultūrą; • diegti veiksmingesnius darbo būdus, nuolat įsivertinant, mokantis, dalijantis gerąja patirtimi. Programa „Kaip pagerinti mokinių pasiekimus?“ Bendradarbiavimo erdvė 1.Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“). Pranešėja D. Karalė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2. Karjeros planavimas: „The Bridge career“ testo naudojimas ir taikymas praktikoje. Pranešėja A. Matulaitytė – Čižikienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 3. Ugdymo(si) aplinkos ir jų poveikis vaikui. Pranešėja Ieva Malinauskaitė, sveikatos specialistė. 4. Kaip mokyklai pereiti prie individualizuoto mokymo(si). Pranešėja Daiva Noreikaitė, istorijos mokytoja 5. Įdomios ir auginančios patirtys įgyvendinant projektą „Nuotykiai Divityje“. Pranešėja Sada Bukšnienė, fizinio ugdymo mokytoja 6. Mokytojų gerosios praktikos pamokose. Kaip pagerinti mokinių pasiekimus? Seminaro „Įtraukusis ugdymas: klasės lygmuo“ refleksija. Kavinės metodas. Pranešėjai dalykų mokytojai. 7. Klasių termometrai, mokinių įsitraukimas pamokose. – Pranešėjai klasių vadovai. 8. Metodinių grupių pasitarimai. Atsakingi metodinių grupių pirmininkai. 9. Atnaujintų bendrųjų programų komentuojamasis skaitymas. Atsakinga mokyklos bibliotekininkė N. Jagentavičienė

STAŽUOTĖS Į ĮZRAELĮ AKIMIRKOS

Gera surasti bendraminčių ir siekti užsibrėžtų tikslų.

APSKRITO STALO DISKUSIJA „SKAITMENINIS MOKYTOJAS - AUGANTIS MOKINYS“

PROJEKTAS „SKAITMENINĖ ŠVIETIMO TRANSFORMACIJA („EDTECH“)“. STAŽUOTĖS Į IZRAELĮ REFLEKSIJA

EdTech - greitai besivystanti inovacijų švietimo sektoriuje ekosistema, kurioje startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas (SVV) kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus švietimo sektoriaus iššūkiams spręsti. Įgalina diegti naujausias edukacines technologijas, įgyvendinant paskatų ir palaikymo sistemą skaitmeninėms įvietimo inovacijoms kurti ir išbandyti. Didina švietimo paslaugų kokybę, taip sukuriant daugiau gerovės visuomenei (ŠMSM apibrėžtis). R. Kimmons (2020) EdTech apibrėžia kaip IT priemonių ir mokomųjų veiklų derinį, praturtinantį mokymo procesą. L. Filatovaitė ir L. Stakėla (2021) EdTech sampratą aiškina kaip švietimo technologijas ir inoovacijas, grįstas skaitmeninėmis technologijomis. Michlal mokykloje mokiniai mokosi programavimo nuo pirmos klasės - tai mokykla, kuri specializuojasi IT. Michlal mokykloje mokosi per 400 mokinių nuo 1 iki 8 klasės. Mokinių skaičius klasėse nuo 16 iki 38. Klasėse dirba vienas pedagogas ir mokytojo padėjėjai. Padėjėjų skiriama tiek, kiek reikia specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.  Nuo 1 klasės mokiniai mokomi robotikos, programavimo ir technologijų mokslo pagrindų. Ugdymas vyksta integruojant mokomuosius dalykus ir pagrįstas kompetencijų ugdymu, atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius pasiekimus. Sudaromos palankios sąlygos kiekvienam mokiniui patirti sėkmę. Stebėtos robotikos, programavimo ir matematikos pamokos suskirstytos veiklomis, veikla keičiama kas 20 min. Mokykloje programavimo mokoma pagal pasiekimų lygius,  vadinasi, sudaromos palankios sąlygos kiekvienam mokiniui patirti sėkmę. Stebėtose veiklose buvo aiškiai išreikšta mokymo(si) paradigma, kai mokytojas yra pagalbininkas, konsultantas. Mokiniai naudojo programavimo kalbą Scratch.  Taip pat teko matyti daug savivaldaus mokymosi pavyzdžių, kai mokiniai išsikelia tikslus, atlieka užduotis dirbdami individualiai ir grupėse, įsivertina, reflektuoja patirtis. Ugdymo procesas grupei mokinių buvo organizuojamas nuotoliniu sinchroniniu būdu. Mokykloje didelis dėmesys skiriamas STEAM, vyksta robotikos užsiėmimai, integruotos pamokos. Anot robotikos mokytojo, po kiekvienos pamokos teikiamas grįžtamasis ryšys tėvams - yra išsiunčiamas skaitmenizuotas mokymosi turinys per elektroninį dienyną.  Mokykla išsiskiria savo erdvėmis, kurios skatina mokinius tyrinėti, atrasti mokymosi džiaugsmą. Kiekvienoje matytoje klasėje yra keletas suskirstytų erdvių, kurios į ugdymosi procesą įtraukia visus mokinius – darbo su kompiuteriais erdvė, žaidimų erdvė, mokymosi grupėse erdvė ir kt. Ant mokyklos stogo yra įkurta žalioji erdvė, kur mokiniai augina daržoves, prieskonius, gamina salotas bei kitus patiekalus. Kaip teigė mokiniai, jiems galima pasirinkti, kokias užduotis atlikti ir rengti ilgalaikius projektinius darbus. Mokyklos baldai bei priemonės šiuolaikiški, ergonomiški, atliepiantys mokinių poreikius – interaktyvios grindys, 3 D spausdintuvas, kiekvienoje klasėje 4 – 5 kompiuteriai, planšetės, robotukai, lego kaladėlės, vestibiulyje – televizorius ir kt. Akį patraukė pradinių klasių mokinių kuprinės, kaip “kelioniniai lagaminukai” su ratukais, kad vaikams nereiktų tampyti sunkių svorių.   Stebėtoje pradinių klasių programavimo veikloje dalyvauja ne tik mokytojas, bet ir vyresnių klasių mokiniai- savanoriai pagalbininkai.  Visa tai naudojama, kad ugdymas būtų tyrinėjantis ir prasmingas. Michlal mokykloje buvo matyti IT priemonių ir mokomųjų veiklų derinys, praturtinantys mokymosi procesą. Konferencija ,,Shaping the future‘‘ yra kasmetinis, tarptautinis, aukščiausio lygio EdTech susitikimas, kuriam vadovauja ,,MindCET‘‘ organizacija. Konferencija skirta edukacinių technologijų startuoliams, kūrėjams, pedagogams, investuotojams ir inovatoriams, siekiantiems reikšmingai paveikti ir keisti švietimo sistemą taip, jog ji atitiktų kiekvieno besimokančiojo skaitmeninio raštingumo poreikius. Šių metų konferencijos turinys buvo orientuotas į edukacines technologijas, kurių sprendimus sąlygojo dramatiški 2022-2021 metų įvykiai (COVID19 pandemija). Pandemijos laikotarpiu išryškėjo edukacinių technologijų poreikis, naujų sprendimų tikslingumas, siekiant sukurti naujas mokymosi aplinkas, atitinkančias šių dienų besimokančiųjų ir pedagogų poreikius. Konferencijoje pranešimus skaitę pasaulinio lygmens inovatoriai ir švietimo lyderiai vieningai nešė žinią apie tai, jog švietimo ateitis yra lūžio taške: švietime ieškomos naujos formos, erdvės ir tvarkos.  Konferenciją sudarė pranešimai bei jų sekcijos, kurių metu buvo dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais iš viso pasaulio: diskusijos ir pranešėjų refleksijos.  Konferencijoje savo stendus pristatė 12 pažangiausių ,,EdTech‘‘ įmonių: ,,Pangea‘‘, ,,Cognishine‘‘, ,,e2read’’, ,,Endurae‘‘, ,,Key2enable‘‘, ,,Codemonkey‘‘, ,,Sharebook‘‘, ,,Leminda‘‘, ,,Jotit‘‘, ,,Cybersquad‘‘, ,,Navigator‘‘, ,,Amplio‘‘.  EdTech įtraukimas į mokymo procesą praturtina mokymo turinį, skatina įsitraukti ir motyvuoja mokytis, padeda ugdyti šiuolaikinei visuomenei itin reikalingas skaitmenines kompetencijas, padeda kokybiškiau pasiruošti būsimoms darbo funkcijoms. Apibendrindama stažuotę drąsiai galiu teigti, kad surastas bendraminčių būrys įkvepia žengti toliau skaitmeninės transformacijos keliu ir ieškoti inovatyvių sprendimų savo organizacijoje koreguojant ugdymo proceso organizavimo formas, kuriant edukacines aplinkas, pritaikytas įtraukiajam mokymuisi. 448.jpg"/>

Laisvės gynėjų diena - švenčiame 30 - metį. Mano refleksija

Sausio 13 - oji - Laisvės gynėjų diena. Uždegamos žvakės simbolizuoja laisvės gynėjų laužus prie parlamento, apgintos laisvės šviesą ir pergalę prieš brutalią jėgą, atmintį ir susikaupimą pagerbiant žuvusius ir nukentėjusius. Tą dieną, prieš 30 metų, buvau paauglė. Labai gerai pamenu, kai brolis su tėte vyko į Sitkūnus, mama su nerimu akyse išlydėjo pro duris. Abi su mama likusios namuose stebėjome įvykius per televiziją. Kokios mintys tada buvo mano galvoje? Nerimas, išgąstis, nežinia, tarsi artėtų karas. Apie karo įvykius žinojau iš vadovėlių, močiutės pasakojimų. Mama rinko svarbiausius daiktus, į maišelį dėjo duonos riekeles - gal reikės bėgti... Sėdėdama, matyt, mąsčiau: kas bus toliau, ar dar visa šeima susitiksime? Lietuvių liaudies dainos, maldos ir laužai per televiziją, diktorių neramūs balsai, - tokie mano prisiminimai. Šiandien pandemijos akivaizdoje (paradoksalu, bet ir mane aplankė ši liga)esu dėkinga, kad išsaugojome laisvę, apgynėme Lietuvą ir esame laisvi . Sirgdama pati covid 19 (tiesa, lengva forma), ypač įvertinu laisvę, demokratiją ir tikėjimą, kad Lietuvoje gyventi gera,čia skaniausiai kvepia žemuogės, čia balčiausia žiema, čia mano protėvių dvasia. Didžiuojuosi Lietuvos gynėjais, didžiuojuosi, kad gyvenu LIETUVOJE. Tad sausio 13 - ąją degsiu vienybės ir pergalės žvakutes...

Jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“

KAUNO ,,SANTAROS“ GIMNAZIJA

RESPUBLIKOS JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ KONFERENCIJA „IŠŠŪKIS TYRĖJAMS“

 

NUOSTATAI

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai nustato mokinių mokslinių, tiriamųjų kūrybinių darbų konferencijos  tikslus, organizavimo tvarką ir eigą.
2. Konferencija organizuojama įgyvendinant  2017 m. Kauno ,,Santaros“ gimnazijos Nuodugnaus mokymo(si) programą, 2017 metais išsikeltus veiklos tikslus.

2. KONFERENCIJOS  TIKSLAI

1. Stiprinti mokinių projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas.
2. Plėtoti mokyklų, universitetų bendradarbiavimą ugdant mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas.
3.  Skatinti mokinius argumentuotai ir  kūrybiškai spręsti problemas.                                                        
4.  Padėti mokiniams sėkmingai pasirengti ateities karjerai.
    

1.  KONFERENCIJOS ORGANIZAVIMO TVARKA

1. Konferencija vyks 2017 metų balandžio 27 d. (ketvirtadienį)  Kauno ,,Santaros“ gimnazijoje (Baltų pr. 51). Registracija  12.00 – 13.00 val.
2. Konferencijos pradžia 13.00 val.
3. Mokiniai pranešimus skaitys darbo grupėse:
   Lietuvių kalbos;
   Užsienio kalbų;
   Tiksliųjų mokslų;
   Socialinių mokslų;
   Gamtos mokslų;
   Menų, etikos –  tikybos, technologijų, kūno kultūros, sveikos gyvensenos.
4. Universitetų dėstytojai grupėse vykdys ekspertų funkcijas: išklausys pranešimus, paklaus, patars, rekomenduos, paskatins.
5. Informacija apie konferenciją skelbiama gimnazijos tinklalapyje http://www.santara.kaunas.lm.lt
6. Informaciją apie konferenciją teikia ,,Santaros“  gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Deimantė Karaliūtė: tel. (8-37 377532), e-paštas: santarosgimnazijadeima@gmail.com  
7. Konferencijos organizatoriai: Kauno ,,Santaros” gimnazijos Metodinė taryba.
8. Konferencijos partneriai: Kauno miesto savivaldybes administracijos Švietimo,  kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos  Švietimo ir ugdymo skyrius,  KPKC,  Kauno universitetai: VU KHF, VDU, KTU.

LSMU ir kt.

4. DALYVAVIMAS KONFERENCIJOJE

1. Konferencijos dalyviai – I–IV gimnazijos klasių (9 – 12 kl.)  bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
2. Konferencijos dalyviai registruojami iki 2017 m. balandžio 20 d. 15 val. el. paštu: rlauraitiene@gmail.com
   1. Registruodamiesi užpildykite lentelę:

Darbo tema	Grupė, kurioje bus skaitomas pranešimas	Autorius (vardas, pavardė)	Darbo vadovas (vardas, pavardė)	Mokykla

1. Registracija vyksta atsiunčiant trumpą darbo aprašymą – tezes. Visi darbų aprašymai įrišami į konferencijos knygą bei įrašomi į kompaktinį diską. Konferencijos knyga saugoma gimnazijos bibliotekoje.
1.  Tezes maketuokite A4 formato lapuose viena skiltimi vienos eilutes protarpiu su tokiomis paraštėmis: viršuje 1,5 cm, apačioje 1,5 cm, kairėje 3,17 cm, dešinėje 1,75 cm.
2. Pastraipas pradėkite su 0,7 cm įtrauka.
3. Skirtingoms tezių dalims naudokite tokio dydžio ir stiliaus šriftą:
    

	Šrifto dydis pt	Šrifto stilius	Lygiuotė
PAVADINIMAS	14	pusjuodis	centrinė
Autorius, klasė	12	pusjuodis	centrinė
Mokytojas (vadovas)	12	pusjuodis	centrinė
Mokykla	10	kursyvinis	centrinė
tezės	10	normalus	kairinė

 

1. Tezėse turi atsispindėti: darbo tikslas, uždaviniai, priemonės, darbo eiga, gauti rezultatai ir išvados.
2. Mokiniai pristato darbus (iki 10 min.), grupės moderatorius organizuoja aptarimą, diskusiją.
3. Reikalavimai pranešėjui:
   21.1. Nurodyti darbo pavadinimą, tikslus, aktualumą, darbo vadovą;
   21.2. Pateikti pristatomo darbo idėjas, atlikimo eigą, pasiektus rezultatus, pateikti išvadas;
   21.3. Atsakyti į klausimus, kurie gali būti klausytojų ar moderatoriaus pateikti po pranešimo;
   21.4. Laikytis pranešimo trukmės reikalavimų.

Adresas ir telefonai pasiteirauti

Kauno „Santaros“ gimnazija

Baltų pr. 51, Kaunas

Tel./ faks. 837 377539, 837 377532

El. p. santarosvm@santara.kaunas.lm.lt

 

1.  APDOVANOJIMAS

1. Apdovanojant mokinius, kreipiamas dėmesys į idėjos originalumą, savitumą, aktualumą, darbo išbaigtumą, pristatymą.
2. Visi dalyvavę konferencijoje mokiniai  apdovanojami organizatorių padėkos raštais.
3. Gilūs moksliniu požiūriu, įdomiausi, kūrybiškiausi, originaliausi  darbai apdovanojami rėmėjų ir organizatorių dovanomis.
4. Mokytojams, kurių mokiniai rengė pranešimus konferencijai, išduodamos KPKC pažymos.

Kiekvienos mokyklos atstovai gauna po kompaktą, kuriame yra v