Lituanistinės mokyklos diena

2025 metų rugpjūčio 8 dieną Prezidentūroje buvo minima Lituanistinės mokyklos diena. Lietuvybės saugojimas - tai netik praeities pagarba, bet ir ateities garantas, kad būsimos kartos žinos, kas jos yra, kur jų šaknys ir kodėl tai svarbu. Kiekvienas lietuvis, mylėdamas savo kalbą, kultūrą ir šalį, prisideda prie tautos išlikimo ir stiprėjimo. Kodėl aš dirbu mokytoja Bostono nuotolinėje lituanistinėje mokykloje? Nes taip prisidedu prie lietuvybės puoselėjimo diasporoje. Nes tai teikia prasmę, auginant jaunąją kartą, mokant juos lietuviškų papročių, tradicijų, kuriant eiles, mokant oratorystė

s ir tiesiog dainuojant lietuvių liaudies dainas. Nes be to tiesiog negaliu - tai padeda išlaikyti ryšį su gimtine, stiprina ryšį su valstybe, kuria bendrystės jausmą. Tiesiog žinai, kad Lietuva - pasaulio dalis ir lietuvių yra visur- mylinčių savo kalbą, papročius, tradicijas, kultūrą. TEGYVUOJA MŪSŲ LIETUVA IR LIETUVIŠKAS ŽODIS...

Kultūra griauna sienas ir tiltus

Š. m. liepos 24 rugpjūčio dienomis Kauno „Santaros“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Santariečiai“ atstovavo Kauno miesto savivaldybei 48 – ajame Japonijos nacionalinio vidurinių mokyklų kultūros festivalyje. Kimono. Kimono ( kimono, liet. „Apsivelkamas daiktas“) – japonų tradicinis drabužis. Origami. Origamis origami) – japoniškas popieriaus lankstymo menas. Sushi. Sušis – japonų patiekalas. Sumo. Sumo sumō) konkurentinis kontaktinis sportas. Sakura. Sakura ( –. Japoniški sodai. Japoniški sodai, tai meno forma. Tradiciniai japonų instrumentai. Tradiciniai japonų muzikos instrumentai – tai instrumentai. Geiša. Geiša, Geiko arba dar kartais vadinamosios Geigi – tai tradicinės Japonijos menininkės. Pasak japonų, juoda katė neša sėkmę. Kaligrafija, arbatos gėrimo ceremonija - tai tik keletas tradicijų, kurias pažinome būdami Japonijos Gifu prefektūroje. Svarbiausia, kad per meną, liaudies šokį suradome daug bendraminčių - lankėmės Gujo, Seki vidurinėse mokyklose, aplankėme Gifu universitetą, iš kurio parsivežėme intelektualią dovaną - pakvietimą jungtis į tarptautinį Satelito projektą su universitetu. Taip pat stebėjome Vietnamo, Pietų Korėjos kolektyvų pasirodymus. Didžiuojamės, kad „Santariečiai“ puoselėja lietuvių tautinę kultūrą, nes savo esme lietuvių liaudies šokis apima visas tautos dabarties gyvenimo sritis: ji pasireiškia ir žmonių tarpusavio santykiuose, gyvenimo būde, elgsenoje ir kt. Tai geriausia gyvenimo mokykla.

Grįžtamojo ryšio svarba

Peržiūrėjau video įrašą apie grįžtamojo ryšio svarbą mokytojo darbe. Supratau, kiek Lietuvos švietimo sistema dar turi keistis. Kaip organizacijoje suskurti sistemą (ir visoje šalyje), kad mokytojas nebijotų analizuoti savo darbo, gebėtų išsikelti tikslus ir tobulėti. Kaip svarbu su kolegomis organizacijoje turėti bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįstus santykius, taip pat, kad iš vadovų mokytojas galėtų gauti konstruktyvias įžvalagas, nukreipiančias tobulėjimo link. Kviečiu visus susipažinti su Bill Gates įžvalgomis. https://www.youtube.com/watch?v=81Ub0SMxZQo

Kaip pakeisti mąstyseną, kad išlaisvintume savo galimybes?

Neseniai vienoje konferencijoje teko išgirsti apie Growth mindseft (augimo ąmstysenos) idėjas. Labai patiko Carol Dweck knyga „Sėkmės psichologija“, kurioje autorė paaiškina, kodėl sekmę lemia ne tik mūsų gebėjimai ir talentas, bet ir tai, ar į juos žiūrime vadovaudamiesi nekintančia ar augimo mąstysena. Nekintančios mąstysenos žmonės, t.y. tie, kurie mano, kad gebėjimai yra pastovūs, turi mažesnę tikimybę suklestėti nei tie, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, t.y. mano, kad gebėjimus galima lavinti. Pasiirnkę tinkamą mąstyseną, galime motyvuoti savo vaikus ir padėti jiems pagerinti pažymius, taip pat pasiekti savo asmeninius ir profesinisu tikslus. to įkvėpta keikvieną savaitę 1,5 val skirių anglų kalbai tobulinti bei pradėjau lankyti tautinius šokius. visada norėjau priesidėti prie Lietuvos kultūros puoselėjimo, dabar tobulinu savo gebėjimus tautinių šokių srityje. ar lengva, tikrai ne. Turi labai planuoti savo laiką,peržiūrėti vieo įrašus, tačiau, kai matai savo augimą ir tobulėjimą, tai atperka. Manau, keikvienas turime vadovautis augimo mąstysenos idėjomis.

Lituanistinės mokyklos diena Vilniaus Prezidentūroje

Š. m. rugpjūčio 10 dieną Vilniaus Prezidentūroje vyko Lituanistinės mokyklos diena. Lituanistinės pasaulio mokyklos nusipelno turėti savo šventę, įprasminančią jūs misiją - kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti pilietiškumą ir stiprinti mūsų visų vienybę,- sakė šalies ponia D. Nausėdienė. Pasak pirmosios ponios, augantis lituanistinių mokyklų tinklas yra pasaulio lietuvių sėkmės istorija, o užsienyje gyvenančių tautiečių ryžtas puoselėti lietuvišką tapatybę ir kalbą kitų kalbų apsuptyje, išsaugoti lietuviškas  tradicijas ir kultūrą kitų kultūrų aplinkoje verčia didžiuotis. Džiugu, jog Kauno kolegijos, Menų ir ugdymo fakulteto, Pedagogikos ir Ugdymo katedros lektorė Deimantė Karalė taip pat prisideda prie diasporoje gyvenančių vaikų lietuvybės puoselėjimo. Dirbdama nuotolinėje Bostono lituanistinėje mokykloje moko vaikus lietuvių kalbos ir lietuviškų tradicijų, todėl buvo pakviesta dalyvauti Lituanistinės mokyklos dienoje Prezidentūroje. Lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų patirtis gali praturtinti Lietuvos mokytojų praktiką kūrybiniais sprendimais, kai tenka ugdyti daugiakalbisu vaikus, kad jie didžiuotųsi savo tapatybe ir tuo pačiu išlaikytų motyvaciją mokytis lietuvių klabos, domėtųsi Lietuvos kultūra, jaustų Lietuvą, - kalbėjo D. Nausėdienė. 

Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje

Žmogus čia yra kitų žmonių labui Einšteinas

Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje: autentiškos patirtys dirbant Bostono lituanistinėje mokykloje „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę,“ - iš M. Daukšos „Postilės“ (1599) Prakalbos į malonųjį klausytoją. Mokydama užsienio lietuvius susiduriu su edukacinės paradigmos virsmu: mokymo paradigma keičiama į mokymo(si) paradigmą. Tai reiškia, kad tradicinio, pripažįstančio pasyvų žinių perėmimą, požiūrio į mokymą vietą užima naujas požiūris į mokymą, kurį valdo pats besimokantysis, o mokytojas, parinkdamas mokymo(si) turinį, metodus ar vertimo būdus, su besimokančiuoju yra lygiaverčiai partneriai. Siekiant gerų rezultatų mokymo(si) procese naudojamos įvairios mokymo(si) formos, metodai jų deriniai, kurie augina asmenybę su tvirta vertybine sistema, pažįstančią Lietuvos kultūrą bei tradicijas. Bostono lituanistinėje nuotolinėje mokykloje dirbu jau antrus metus, dėstau lietuvių kalbą 7 – 8 klasių mokinių grupei bei individualiai mokau 4 klasės mokinę. Nuotolinėse pamokose išmokstama atpasakoti nesudėtingus kasdienės ir kalbos tekstus, susikalbėti kasdienėse asmeninio, viešojo gyvenimo situacijose, suprasti kalbą iš klausos, bendrauti su asmenimis, kuriems lietuvių kalba yra (ne)gimtoji ir kt. Taip puoselėjama lietuvybė diegiant lietuvių kalbos žinias, lavinamas gebėjimas mokytis ir taikyti įvairias mokymo(si) strategijas. Edukaciniai projektai augina laisvą, kūrybišką mokinį. Edukacinis projektas - nekasdieniška ir dažnai nesikartojanti veikla, pagal savo tikslų daugiaaspektiškumą, formų gausumą bei turinio lankstumą yra ta sąlyga, kuri leidžia ieškoti įvairių mokomųjų dalykų sanglaudos. Mokant lietuvių kalbos projektinei veiklai atsiskleidžia plačios galimybės, ypač integruojant ugdymo turinį ir tarpdalykinius ryšius su kitais mokslais. Mokiniai pamokose rengia įvairius edukacinius projektus („Dalinuosi savo dovanomis“, „Trijų žodžių galia“, „Poezija ir aš“, „Laisvės spalvos“), kurie ne tik ugdo bendrąsias kompetencijas, bet taip pat leidžia pažinti Lietuvą, jos istoriją, papročius bei kultūrą. Rengiami projektiniai darbai augina kūrybišką, laisvą, mąstančią asmenybę. Refleksijos metodai padeda pažinti savo asmenybę ir ja didžiuotis. Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, teisingai, užjausti ir rūpintis kitais. Ugdant vaikų empatiją ir gerumą svarbus asmeninis pavyzdys, bendra mokytojo, vaikų, tėvų veikla, susitarimai, mokymas atpažinti nežodinius ženklus, empatijos ir gerumo ugdymosi situacijos ir vaiko skatinimas. Kiekvieną pamoką pradedu nuo savaitės refleksijos, jausmų įvardijimo, kūrybinių praktikų aptariant ir reflektuojant demonstruojamas vizualizacijas. Rengiami kūrybiniai rašto darbai, dalyvavimas piešinių konkursuose - tai asmens ugdymo procesas, kuris ne tik nuosekliai ugdo komunikavimo kompetenciją, bet sustiprina grupės tarpusavio ryšį, leidžia pažinti mokinį bei jo šeimą. „Grįžusi į JAV dar ilgai pasakojau tėvams, giminėms ir draugams savo kelionės įspūdžius Lietuvoje, apie nuostabią vadovę Alviją ir drauges lietuves iš daugelio pasaulio šalių. Norėčiau, kad žmonės sužinotų, kokia yra Lietuva, kad tai yra maža, bet didi šalis, kur yra Baltijos jūra, daug ežerų, upių, miškų, kokie drąsūs ir stiprūs yra lietuviai ir kaip jie visada mylėjo ir gynė brangią savo žemę. Esu labai laiminga, kad galiu vadintis lietuve!“ (citata iš 8 kl. mokinės rašinio „Lietuva – antrieji namai“). Skaitmeninė švietimo transformacija užtikrina kiekvieno mokinio įtrauktį ugdymo procese. Informacinės technologijos vis labiau įsilieja j mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti j mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Ne išimtis ir Bostono lituanistinė mokykla, kur nuotolinėse lietuvių kalbos pamokose naudojamos google classroom, google meet programos, wordwall, mentimeeter, quizzes, book creator ir kt. skaitmeninės priemonės. Šios mokymo(si) formos ir metodai yra efektyvūs ir padeda mokiniams pasiekti gerų mokymo(si) rezultatų, siekti individualios pažangos. Apibendrindama galiu teigti, kad darbas Bostono lituanistinėje mokykloje moko džiaugtis savo unikalumu ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio tautinės įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. Imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę diegiant gimtosios kalbos žinias bei tradicijas mano, kaip Bostono lituanistinės mokyklos mokytojos, vienas iš tikslų. Lietuvai yra labai svarbu stiprinti pilietišką diasporą – džiaugiuosi, kad turiu galimybę prie to prisidėti.

Tarptautinė Jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“