Vizualizacija - kūrybiškumo link

Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse akcentuojama kūrybiškumo svarba – kūrybinių idėjų tyrinėjimas, fantazavimas, spontaniškas išbandymas, atkartojimas; kūrybinių idėjų plėtojimas ir įgyvendinimas (improvizavimas, komponavimas ir interpretavimas); savo ir kitų kūrybos reflektavimas, kūrybinių sprendimų pasirinkimas ir pritaikymas, todėl MUF Pedagogikos katedros studentams per Vaikų literatūros ir tautosakos paskaitas (lektorė D. Karalė) suteikiama galimybė parengti vizualizacijas - pasirinkto šiuolaikinio autoriaus knygos pristatymą naudojant Canva skaitmeninį įrankį. Tai ne tik galimybė ugdyti vaikų kalbinę raišką (gebėjimas išreikšti patirtį, jausmus ir mintis, įsitraukti ir plėtoti pokalbį; gebėjimas pasakoti, atpasakoti, apibūdinti, kurti, aiškinti taikant nežodines ir žodines raiškos priemones; gebėjimas komunikuoti paprastomis rašytinės raiškos formomis), bet ir mokyti estetinio suvokimo (nusiteikimas estetiniams potyriams ir džiaugsmui; aplinkos, žmonių santykių, meno, savo ir kitų kūrybos grožio pajauta; jautrumas meno raiškos ir kitokios kūrybos įvairovei; jutiminių ir emocinių grožio išgyvenimų prisiminimas, apmąstymas ir dalinimasis su kitais). Kūrybiškumas yra svarbus aspektas, kuris leidžia mums išsiskirti iš minios, rasti unikalių sprendimų problemoms spręsti, atskleisti naujas idėjas ir išreikšti savo emocinį pasaulį per meną, rašymą, muziką ar kitas kūrybines išraiškos formas.

Tarptautinės patirtys augina ateities kompetencijas

Tarptautinės patirtys - tai viena efektyviausių priemonių asmeninėms ir profesinėms kompetencijoms tobulinti. Š. m. spalio 10 - 17 dienomis teko vykti į Erasmus+ projektą Madride, kur Fransico de Vitoria universitete ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studentams pristatėme Kauno kolegijos patirtį ugdant ateities pedagogus. Erasmus+ programa leido susipažinti su Ispanijos švietimo sistema, kultūra, darbo principais bei gerąja praktika. Fransico de Vitoria universitetas sužavėjo organizacine kultūra, orientuota į kiekvieną žmogų: studentams atsiveria puikios šiuolaikiškos erdvės poilsiui, tobulėjimui, individualiam mokymuisi, komandiniam darbui, minkštųjų kompetencijų tobulinimui. Sutikti dėstytojai - labai mieli ir paslaugūs, kupini idėjų ir patirčių, gerbiantys studentus ir turintys ambicingų tikslų ugdant ateities pedagogus. Tai universitetas, kuriam rūpi kie

kvieno nario gerovė, aplinkosaugos principų taikymas, paramos bendruomenei teikimas bei skaidrus valdymas. Parsivežu neįkainojamą patirtį - naujas tarptautines partnerystes, draugus, žvilgsnį į Ispanijos kultūrą bei šiuolaikiškus metodus bei novacijas ugdyme. Apibendrinant galiu teigti, kad tarptautinės patirtys - tai ne tik kelionės ar naujos pažintys, bet ir reikšmingas žingsnis siekiant visapusiško tobulėjimo šiame globaliame pasaulyje. Ačiū Kauno kolegijos bendruomenei už galimybę dalyvauti Erasmus+ dėstytojų mobilumo programoje.

Lituanistinės mokyklos diena

2025 metų rugpjūčio 8 dieną Prezidentūroje buvo minima Lituanistinės mokyklos diena. Lietuvybės saugojimas - tai netik praeities pagarba, bet ir ateities garantas, kad būsimos kartos žinos, kas jos yra, kur jų šaknys ir kodėl tai svarbu. Kiekvienas lietuvis, mylėdamas savo kalbą, kultūrą ir šalį, prisideda prie tautos išlikimo ir stiprėjimo. Kodėl aš dirbu mokytoja Bostono nuotolinėje lituanistinėje mokykloje? Nes taip prisidedu prie lietuvybės puoselėjimo diasporoje. Nes tai teikia prasmę, auginant jaunąją kartą, mokant juos lietuviškų papročių, tradicijų, kuriant eiles, mokant oratorystė

s ir tiesiog dainuojant lietuvių liaudies dainas. Nes be to tiesiog negaliu - tai padeda išlaikyti ryšį su gimtine, stiprina ryšį su valstybe, kuria bendrystės jausmą. Tiesiog žinai, kad Lietuva - pasaulio dalis ir lietuvių yra visur- mylinčių savo kalbą, papročius, tradicijas, kultūrą. TEGYVUOJA MŪSŲ LIETUVA IR LIETUVIŠKAS ŽODIS...

Kultūra griauna sienas ir tiltus

Š. m. liepos 24 rugpjūčio dienomis Kauno „Santaros“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Santariečiai“ atstovavo Kauno miesto savivaldybei 48 – ajame Japonijos nacionalinio vidurinių mokyklų kultūros festivalyje. Kimono. Kimono ( kimono, liet. „Apsivelkamas daiktas“) – japonų tradicinis drabužis. Origami. Origamis origami) – japoniškas popieriaus lankstymo menas. Sushi. Sušis – japonų patiekalas. Sumo. Sumo sumō) konkurentinis kontaktinis sportas. Sakura. Sakura ( –. Japoniški sodai. Japoniški sodai, tai meno forma. Tradiciniai japonų instrumentai. Tradiciniai japonų muzikos instrumentai – tai instrumentai. Geiša. Geiša, Geiko arba dar kartais vadinamosios Geigi – tai tradicinės Japonijos menininkės. Pasak japonų, juoda katė neša sėkmę. Kaligrafija, arbatos gėrimo ceremonija - tai tik keletas tradicijų, kurias pažinome būdami Japonijos Gifu prefektūroje. Svarbiausia, kad per meną, liaudies šokį suradome daug bendraminčių - lankėmės Gujo, Seki vidurinėse mokyklose, aplankėme Gifu universitetą, iš kurio parsivežėme intelektualią dovaną - pakvietimą jungtis į tarptautinį Satelito projektą su universitetu. Taip pat stebėjome Vietnamo, Pietų Korėjos kolektyvų pasirodymus. Didžiuojamės, kad „Santariečiai“ puoselėja lietuvių tautinę kultūrą, nes savo esme lietuvių liaudies šokis apima visas tautos dabarties gyvenimo sritis: ji pasireiškia ir žmonių tarpusavio santykiuose, gyvenimo būde, elgsenoje ir kt. Tai geriausia gyvenimo mokykla.

Grįžtamojo ryšio svarba

Peržiūrėjau video įrašą apie grįžtamojo ryšio svarbą mokytojo darbe. Supratau, kiek Lietuvos švietimo sistema dar turi keistis. Kaip organizacijoje suskurti sistemą (ir visoje šalyje), kad mokytojas nebijotų analizuoti savo darbo, gebėtų išsikelti tikslus ir tobulėti. Kaip svarbu su kolegomis organizacijoje turėti bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįstus santykius, taip pat, kad iš vadovų mokytojas galėtų gauti konstruktyvias įžvalagas, nukreipiančias tobulėjimo link. Kviečiu visus susipažinti su Bill Gates įžvalgomis. https://www.youtube.com/watch?v=81Ub0SMxZQo

Kaip pakeisti mąstyseną, kad išlaisvintume savo galimybes?

Neseniai vienoje konferencijoje teko išgirsti apie Growth mindseft (augimo ąmstysenos) idėjas. Labai patiko Carol Dweck knyga „Sėkmės psichologija“, kurioje autorė paaiškina, kodėl sekmę lemia ne tik mūsų gebėjimai ir talentas, bet ir tai, ar į juos žiūrime vadovaudamiesi nekintančia ar augimo mąstysena. Nekintančios mąstysenos žmonės, t.y. tie, kurie mano, kad gebėjimai yra pastovūs, turi mažesnę tikimybę suklestėti nei tie, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, t.y. mano, kad gebėjimus galima lavinti. Pasiirnkę tinkamą mąstyseną, galime motyvuoti savo vaikus ir padėti jiems pagerinti pažymius, taip pat pasiekti savo asmeninius ir profesinisu tikslus. to įkvėpta keikvieną savaitę 1,5 val skirių anglų kalbai tobulinti bei pradėjau lankyti tautinius šokius. visada norėjau priesidėti prie Lietuvos kultūros puoselėjimo, dabar tobulinu savo gebėjimus tautinių šokių srityje. ar lengva, tikrai ne. Turi labai planuoti savo laiką,peržiūrėti vieo įrašus, tačiau, kai matai savo augimą ir tobulėjimą, tai atperka. Manau, keikvienas turime vadovautis augimo mąstysenos idėjomis.

Lituanistinės mokyklos diena Vilniaus Prezidentūroje

Š. m. rugpjūčio 10 dieną Vilniaus Prezidentūroje vyko Lituanistinės mokyklos diena. Lituanistinės pasaulio mokyklos nusipelno turėti savo šventę, įprasminančią jūs misiją - kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti pilietiškumą ir stiprinti mūsų visų vienybę,- sakė šalies ponia D. Nausėdienė. Pasak pirmosios ponios, augantis lituanistinių mokyklų tinklas yra pasaulio lietuvių sėkmės istorija, o užsienyje gyvenančių tautiečių ryžtas puoselėti lietuvišką tapatybę ir kalbą kitų kalbų apsuptyje, išsaugoti lietuviškas  tradicijas ir kultūrą kitų kultūrų aplinkoje verčia didžiuotis. Džiugu, jog Kauno kolegijos, Menų ir ugdymo fakulteto, Pedagogikos ir Ugdymo katedros lektorė Deimantė Karalė taip pat prisideda prie diasporoje gyvenančių vaikų lietuvybės puoselėjimo. Dirbdama nuotolinėje Bostono lituanistinėje mokykloje moko vaikus lietuvių kalbos ir lietuviškų tradicijų, todėl buvo pakviesta dalyvauti Lituanistinės mokyklos dienoje Prezidentūroje. Lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų patirtis gali praturtinti Lietuvos mokytojų praktiką kūrybiniais sprendimais, kai tenka ugdyti daugiakalbisu vaikus, kad jie didžiuotųsi savo tapatybe ir tuo pačiu išlaikytų motyvaciją mokytis lietuvių klabos, domėtųsi Lietuvos kultūra, jaustų Lietuvą, - kalbėjo D. Nausėdienė.