KAUNO „SANTAROS”
GIMNAZIJA
NUODUGNAUS MOKYMOSI SAMPRATA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Nuodugnaus
mokymosi sampratos (toliau – Samprata) paskirtis – apibrėžti savitą nuodugnaus mokinių
mokymosi mokykloje sistemą. Šią Sampratą ar pasirinktus nuodugnaus ugdymo sistemos elementus
galėtų taikyti valstybinė, savivaldybės ar nevalstybinė bendrojo ugdymo mokykla
(toliau – Mokykla) teisės aktų nustatyta tvarka. Samprata apibrėžia Amerikoje,
Australijoje, Japonijoje populiaraus ir
veiksmingo nuodugnaus mokymosi filosofiją,
principus ir pagrindines nuostatas, ugdymo turinio, ugdymo organizavimo
ypatumus, mokytojams keliamus reikalavimus.
1.2. Nuodugnus
mokymasis (toliau – NM), taikant nuodugnaus mokymosi iniciatoriaus Amerikoje
Kierano Egano metodiką, grindžiamas Mokyklų tobulinimo programos plius (MTP
plius) projektu „Alternatyvusis ugdymas“, inicijuotu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
ir vykdytu Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro.
1.3. Samprata
parengta, remiantis Kanados Simono Fraserio universiteto profesoriaus Kierano Egano ugdymo filosofija,
principais, turiniu ir praktine
patirtimi.
1.4.
Sampratoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme
vartojamas apibrėžtis.
II SKYRIUS
KIERANO
EGANO NUODUGNAUS MOKYMOSI (NM) FILOSOFIJA,
TIKSLAS, PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS
2.1. Mokiniai,
baigę pradinę mokyklą, dažnai patiria mokymosi sunkumų ir adaptacijos
problemų pagrindinėje mokykloje, o
vėliau ir gimnazijoje. Pamažu silpnėja jų motyvacija, domėjimasis mokymo
turiniu. Tai vyksta dėl to, kad pradinėse klasėse daugiau dėmesio skiriama
visapusiškam asmenybės augimui ir kūrybiškumo ugdymui. Vaikai mokydamiesi
pažįsta juos supantį pasaulį ir mokosi jame gyventi. Mokantis pagal pagrindinio
ir vidurinio ugdymo programas gimnazija tęsia tokį mokymo modelį, grįstą ne
paviršutiniškų teorinių žinių įsisavinimu, bet praktinių, gyvenimui reikalingų
dalykų išmokimui.
2.2.
Nuodugnus mokymasis remiasi visomis pagrindinėmis idėjomis,
dominuojančiomis švietėjiškame mąstyme pastaruosius porą amžių, ir NM visas jas
papildo.
2.3. NM
tvirčiau paremtas ir visapusiškiau
prisideda prie sociokultūrinės ir kultūrinės rekapituliacijos teorijos,
kuri naujai pateikia Vygotskio švietimo koncepciją.
2.4. NM – tai
naujas žinių, suvokimo, įgūdžių ir veiksmingam mokymuisi būtinų praktinių gebėjimų ugdymo būdas, veikiantis
visą mokyklinį ugdymą.
2.5. NM
atsirado iš ilgalaikės tyrimų programos, kuria buvo siekiama nustatyti, kaip
sužadinti mokinių emocijas ir vaizduotę
pasitelkiant ugdymo turinį;
2.6. NM Išradingojo švietimo tyrimų grupė
(www.ierg.net) atrado principą, kad visos žinios yra kieno nors vilčių, baimių
ar aistrų ir išradingumo rezultatas,
todėl nenorint, kad ugdymo turinys virstų žinių enciklopedija, prie kurios
mokiniai prisiliečia tik paviršutiniškai, ugdytinius būtina išmokyti emocijų, atgaivinančių
žinias.
2.7. Nuodugnaus
mokymosi tikslas – ugdyti svarbiausias veiksmingam mokymuisi reikalingas žinias, supratimą, gebėjimus ir
praktiką. Siekiama, kad mokiniai:
2.7.1. ugdytų savo pačių kompetenciją, o
nesikliautų vien svetima kompetencija;
2.7.2. suvoktų dalyką iš esmės, iš vidaus,
neliktų sukauptų žinių paviršiuje;
2.7.3. mokytųsi su malonumu;
2.7.4. žinias atrastų savarankiškai, per
praktiką;
2.7.5. išsiugdytų bendražmogiškas vertybes
per asmenines patirtis.
2.7.6. Taikant nuodugnųjį mokymą 5-8
klasėse labiau individualizuojamas ugdymas, atskleidžiama mokinių asmenybė, jų
gebėjimai ir tobulėjimas. Mokiniai mokomi pirmiausia to, kas jiems patiems
reikalinga ir įdomu.
2.7.7. 9–12 klasėse tęsiamas nuodugnus
mokymasis, suteikiant galimybę pasirinkti sritis gabiems ir mažiau motyvuotiems
mokiniams. Taip natūraliai vykdomas turinio diferencijavimas ir daug daugiau
mokinių patiria mokymosi sėkmę, negu tai pasiekiama taikant tradicinį mokymosi modelį.
2.7.8. Nuodugnus mokymasis 10 klasėje
padeda pasirinkti individualų ugdymo planą bei leidžia toliau lengviau rinktis profesiją.
2.8. Nuodugnus
mokymasis remiasi šiais principais:
2.8.1. kompetencijos ir aiškinimosi, kaip
veikia žinios;
2.8.2. mokymosi malonumo (mokymasis
nepriverstinis);
2.8.3. vaizduotės stimuliavimo (vaizduotės
pagrindas – žinios);
2.8.4. savarankiško išmokimo (projektai ir
socialinės veiklos);
2.8.5. savasties pajutimo (žinios padeda
suvokti savo žmogišką esybę);
2.8.6. kiekvienos temos neišsemiamumo
suvokimo;
2.8.7. kognityvinių strategijų perėmimu ne
tik iš rašytinių, bet ir iš žodinių kultūrų.
2.9. Nuodugnaus
mokymosi pagrindinės nuostatos:
2.9.1. ugdymas grindžiamas įprastu ugdymo
turiniu, papildytu nuodugniu giliu vienos temos tyrinėjimu;
2.9.2. tema nagrinėjama nuo penktos klasės
iki mokyklos baigimo – dvyliktos klasės;
2.9.3. mokomasi praktinio mokymosi vietose:
universitetų, kolegijų laboratorijose,
įmonėse, įstaigose ir kitose temai
visapusiškai tyrinėti tinkamose vietose.
2.9.4.
kiekvienas mokinys pasirinkta tema sužino tiek, kiek sukaupta žinių per žmonijos
istoriją, mokiniai tampa tyrinėjamos srities specialistais, aktyvūs mokymosi
dalyviai.
2.9.5. mokinys išmoksta itin svarbias gyvenimą
keičiančias pamokas apie erudicijos reikšmę, pasišventimo vertę ir džiaugsmą teikiantį
nuodugnų išmanymą.
2.9.6. mokantis bendradarbiaujant,
tyrinėjant kuriamos įviarios besimokančios bendruomenės
III
SKYRIUS
KIERANO
EGANO NUODUGNAUS MOKYMO(SI) TURINYS
3.1.
Ugdymas mokykloje pagal formaliojo ir
neformaliojo švietimo programas grindžiamas bendrosiomis programomis ir K.
Egano nuodugnaus mokymosi turiniu. Nuodugnaus mokymosi turinį sudaro privalomas bendrojo
ugdymo turinį papildantis dalykas – nuodugnus srities tyrimas:
3.1.1. penktoje-šeštoje klasėje, ištyrus
mokinių nuodugnaus mokymosi poreikius, per specialią ceremoniją mokinys paskelbia sritį ir jam įteikiamas jos
simbolis bei aplankas medžiagai kaupti – veikla prasideda pokalbiais su kitais
mokiniais apie gautą ypatingą asmeninę temą, tėvų, vyresnių mokinių, pažįstamų
klausinėjimu. Pildomas aplankas, į kurį dedami
piešiniai, iškarpos, užrašai pasirinkta tema, renkama medžiaga ir pradedama
klasifikuoti sukaupta, konsultuojami tokias pačias temas nagrinėjantys
penktokai. Mokytojai pasiūlo tolesnių
tyrinėjimo krypčių; mokiniai įgytus gebėjimus naudoja kitose ugdymo turinio
pamokose, pristato savo temas penktokams. Kiekvienam mokiniui suteikiama erdvė
serveryje, kurioje jis pradeda kurti
internetinį skaitmeninį aplanką: pertvarkant gausėjančias sukauptas
žinias, ugdomi vis sudėtingesni klasifikavimo ir tvarkymo įgūdžiai bei kiti
susiję gebėjimai; mokslo metų pabaigoje sudaromas dešimties mėgstamiausių per
metus atrastų dalykų sąrašas;
3.1.2. septintoje-aštuntoje
klasėje
mokiniai apie savo sritį žino daugiau negu mokytojai, padedantys sudaryti aplankus, todėl mokiniai skatinami
jungtis prie įvairių internetinių forumų, susijusių su jų tema – kuriami tinklalapiai, kuriuose mokiniai
dalijasi savo žiniomis ir pristatymais; taip pat pagalbos ieškoma įmonėse, įstaigose, profesinėse
ir aukštosiose mokyklose, mokinių darbai (tyrimų schemos) iškabinami parodose
mokykloje, mieste, respublikoje – mokiniai skatina ir propaguoja ne tik
nuodugnų mokymąsi, bet ir mokymąsi apskritai, patiriant sėkmę.
3.1.3. 5–8 klasių mokiniai pagal pasirinktą
sritį rengia temų aplankus, kuriuos
baigdami pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis panaudoja rašant baigiamąjį
projektinį (tiriamąjį arba kūrybinį) nuodugnaus mokymo turinio darbą, Mokyklos
pasiūlytomis ar pačių pasirinktomis temomis ir pagal Mokyklos nustatytus
reikalavimus. Šie darbai pristatomi mokyklos organizuojamoje Kauno apskrities
Jaunųjų mokslininkų konferencijoje, darbus vertina ir komentuoja aukštųjų
mokyklų dėstytojai, tėvų atstovai. Įgyvendinamas modelis mokinys – mokytojas –
mokslo partneris.
3.2.
Tyrinėjimo sritį mokinys gali keisti baigęs pagrindinio ugdymo programos I arba
II dalis.
3.3.
devintoje-dvyliktoje klasėje nuodugniai besimokančiųjų dėka mokykla tampa daugybės
sričių kompetencijos centru: devintokai-dvyliktokai rengia temų pristatymus
visai mokyklos bendruomenei; organizuoja renginius „Klausk eksperto“, skirtus
kitiems mokiniams, tėvams ir visuomenei; rengia radijo laidas, į kurias galima
skambinti; organizuoja jaunųjų mokslininkų konferencijas ir dalyvauja
seminaruose bei konferencijose aukštosiose mokyklose.
3.4. Baigdami
vidurinio ugdymo programą mokiniai
atlieka nuodugnaus mokymo turinio darbą (mokslinį, tiriamąjį arba kūrybinį),
susijusį su būsimąja studijų (karjeros) kryptimi, pasirinktomis temomis ir pagal Mokyklos nustatytus
reikalavimus. Šie darbai pristatomi mokyklos organizuojamoje Kauno apskrities
Jaunųjų mokslininkų konferencijoje arba Jaunųjų mokslininkų konkursuose šalyje.
3.5.
Nuodugnaus mokymosi dalykų integralumas:
3.5.1. Dalykų mokytojai, rengdami
ilgalaikius teminius planus, integruoja nuodugnaus mokymosi sritis į
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
3.5.2. Dalykų mokytojai planuodami ir
organizuodami pamokas remiasi mokinių sukaupta patirtimi ir žiniomis iš nuodugnaus
mokymosi srities. Mokiniai rengia užduotis, pristatymus, pateikia informaciją
iš pasirinktos srities per pamokas. Įgyvendinamos iniciatyvos: mokinys-mokiniui
ir mokinys-mokytojui.
3.5.3. Mokykloje 2 kartus per mėnesį
kiekvienas dalyko mokytojas 5-12 klasėse organizuoja nuodugnaus mokymosi
pamokas pagal mokinių pasirinktas sritis, kurios vyksta ne pagal klases, o
pagal mokymosi sritis.
3.5.4 Teikiama visapusiška socialinio
pedagogo, psichologo, karjeros specialistų, socialinių partnerių pagalba.
3.5.5. Mokiniai kartu su mokytojais, tėvais
(globėjais), socialiniais partneriais rengia individualų nuodugnaus mokymosi
planą pagal Mokyklos nustatytą tvarką.
3.5.6. Mokiniai susiranda kartu su
mokytojais bei gimnazijos karjeros centro specialistais socialinius partnerius
nuodugnaus mokymosi erdvėms.
3.5.7. Gimnazija pasirašo bendradarbiavimo
sutartis su socialiniais partneriais dėl nuodugnaus mokymosi galimybių ir
sąlygų sudarymo mokiniams.
3.5.8. Pasirinkta sritis yra integruojama į
pagrindinio I ir II dalies bei vidurinio ugdymo programų ugdymo turinį pagal
poreikius. (Priedas Nr. 1)
3.6.
Nuodugnaus mokymosi tema turi
visus mokymosi metus nuo 5 iki 12 klasės skatinti įvairiapusiškus tyrinėjimus,
todėl privalo atitikti tam tikrus
kriterijus:
3.6.1. išsamumo – apimti daug
tarpdisciplininės medžiagos;
3.6.2. nuodugnumo – skatinti pažinti temą
„iš vidaus“, sužinoti jos ribas ir kraštutinumus;
3.6.3. įsitraukimo – sudominti, persmelkti
savo medžiaga, uždegti tolimesnei veiklai.
IV
SKYRIUS
K.
EGANO NUODUGNAUS MOKYMOSI ORGANIZAVIMO
YPATUMAI
4.1.
Ugdymosi procesas yra:
4.1.1. integralus,
pasireiškiantis transdisciplininiais integracijos metodais (tyrimo įgūdžiais,
mąstymo modeliais) – suderinamos humanitarinių, tiksliųjų, socialinių, gamtos
mokslų ir menų, sporto, judėjimo ugdymo turinio programos;
4.1.2. besiremiantis
sąveika – tikslingai derinami tradiciniai ugdymo metodai su inovatyviais, lavinantys įvairius asmens intelektus.
4.1.3. grindžiamas
aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ir problemų sprendimo reikalaujančia projektine
moksline, tiriamąja bei kūrybine veikla;
4.1.4. įgyvendinamas per
pažintinei, kultūrinei, projektinei veiklai skirtas ugdymo proceso dienas, formalųjį
ir neformalųjį švietimą. Gimnazijoje
organizuojamos Nuodugnaus mokymosi dirbtuvės „Jaunojo išradėjo laboratorija“
bei Vilniaus universiteto diena „Karjeros laiptai“.
4.2. Asmeninio
darbo rengimui skiriamos valandos pagal poreikį ir numatomos ugdymo plane.
4.3. 5-12
klasių auklėtojai kartą per mėnesį klasių valandėlių metu organizuoja apskrito
stalo diskusiją, kaip sekasi nuodugniai mokytis, teikia pagalbą iškilus
sunkumams.
4.4. Nuodugnaus
mokymosi ugdymo turiniui įgyvendinti pasitelkiami aukštųjų mokyklų,
verslininkų, tėvų intelektiniai ištekliai.
4.5. Iki 20
procentų nuodugnaus mokymosi, ugdymo dalykams skirtų pamokų organizuojama
įvairiose edukacinėse erdvėse už mokyklos ribų, mokslo įstaigose, aukštosiose
mokyklose, tėvų darbovietėse pagal
partnerystės programas.
4.6. Ugdymo
kokybė užtikrinama nuolatiniu pasiekimų ir pažangos vertinimu bei įsivertinimu:
4.6.1. sukuriama kiekvieno mokinio
ugdymo(si) stebėsenos, įsivertinimo ir pagalbos sistema, mokiniai kuria temos
portfolio.
4.6.2. mokytojai veda individualius
pokalbius su mokiniais, jų tėvais, dėl nuodugnaus mokymosi sėkmės.
4.6.3. ugdymo procese ir nuodugniajame
mokymesi vertinama mokinio pažanga – nuodugnusis mokymasis pažymiu vertinamas
kiekvienoje 5-12 klasėje mokslo metų pabaigoje, atlikus pasirinktos srities
pristatymą ir pateikus rekomendacijas.
4.6.4. mokiniai metų pabaigoje
atsiskaitydami už nuveiktą darbą pasiekia tam tikrą lygį (pagrindinis,
aukštesnysis ir aukščiausias), kuris nustatomas pagal mokyklos metodinėse
grupėse tam tikram lygiui apibūdinti priskirtus kriterijus.
V
SKYRIUS
REIKALAVIMAI
MOKYTOJAMS
5.1.
Mokytojai:
5.1.1. atitinka reikalavimus, nustatytus
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme;
5.1.2. veikloje ir gyvenime vadovaujasi
humanistinėmis nuostatomis ir jas įgyvendina ugdymo procese;
5.1.3. pedagoginėje veikloje vadovaujasi K.
Egano nuodugnaus mokymosi principais ir nuostatomis;
5.1.4.
geba veikloje įgyvendinti nuodugnaus mokymosi ir moderniojo ugdymo paradigmų
sąveiką;
5.1.5.
atviri naujovėms ir pokyčiams, profesionalūs, lyderiai;
5.1.6.
nuolat tobulina nuodugnaus mokymosi profesines,
dalykines kompetencijas.
5.1.7.
Apibendrina ir reflektuoja savo pedagoginę patirtį Mokykoje rengiamose Metodinės dienos renginiuose,
konferencijose, seminaruose.
VI
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
6.1. Mokyklos
bendruomenės nariai bendromis pastangomis kuria prasmingą ugdymo(si) procesą,
skatinantį reflektyvų, kritinį, kūrybinį mąstymą ir ugdymo(si) turinį bei su
juo susijusias socialines veiklas.
6.2.
Skatinamas ir palaikomas mokyklos bendruomenės aktyvumas, jos narių lyderystė
nuodugniam mokymuisi, paremtam K.Egano nuodugnaus mokymosi teorija ugdymui
kurti ir įgyvendinti.
6.3. K.Egano nuodugnus
mokymasis įgalina sėkmingai ugdyti(s) harmoningą asmenybę – tokios asmenybės
išlaiko, tęsia ir kuria tautos identitetą, garsina valstybę kūrybiniais, moksliniais laimėjimais ir pasiekimais.
Pastaba. Nuodugnaus
mokymo sritys yra integruojamos nuo 5-12 kl. į visų dalykų ugdymo turinį pagal pagrindinio
ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas
