Kūrybinė laboratorija
2023 m. gruodžio 3 d., sekmadienis
Grįžtamojo ryšio svarba
Peržiūrėjau video įrašą apie grįžtamojo ryšio svarbą mokytojo darbe.
Supratau, kiek Lietuvos švietimo sistema dar turi keistis. Kaip organizacijoje suskurti sistemą (ir visoje šalyje), kad mokytojas nebijotų analizuoti savo darbo, gebėtų išsikelti tikslus ir tobulėti. Kaip svarbu su kolegomis organizacijoje turėti bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįstus santykius, taip pat, kad iš vadovų mokytojas galėtų gauti konstruktyvias įžvalagas, nukreipiančias tobulėjimo link. Kviečiu visus susipažinti su Bill Gates įžvalgomis.
https://www.youtube.com/watch?v=81Ub0SMxZQo
Kaip pakeisti mąstyseną, kad išlaisvintume savo galimybes?
Neseniai vienoje konferencijoje teko išgirsti apie Growth mindseft (augimo ąmstysenos) idėjas.
Labai patiko Carol Dweck knyga „Sėkmės psichologija“, kurioje autorė paaiškina, kodėl sekmę lemia ne tik mūsų gebėjimai ir talentas, bet ir tai, ar į juos žiūrime vadovaudamiesi nekintančia ar augimo mąstysena.
Nekintančios mąstysenos žmonės, t.y. tie, kurie mano, kad gebėjimai yra pastovūs, turi mažesnę tikimybę suklestėti nei tie, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, t.y. mano, kad gebėjimus galima lavinti.
Pasiirnkę tinkamą mąstyseną, galime motyvuoti savo vaikus ir padėti jiems pagerinti pažymius, taip pat pasiekti savo asmeninius ir profesinisu tikslus.
to įkvėpta keikvieną savaitę 1,5 val skirių anglų kalbai tobulinti bei pradėjau lankyti tautinius šokius. visada norėjau priesidėti prie Lietuvos kultūros puoselėjimo, dabar tobulinu savo gebėjimus tautinių šokių srityje. ar lengva, tikrai ne. Turi labai planuoti savo laiką,peržiūrėti vieo įrašus, tačiau, kai matai savo augimą ir tobulėjimą, tai atperka. Manau, keikvienas turime vadovautis augimo mąstysenos idėjomis.
2023 m. rugpjūčio 11 d., penktadienis
Lituanistinės mokyklos diena Vilniaus Prezidentūroje
Š. m. rugpjūčio 10 dieną Vilniaus Prezidentūroje vyko Lituanistinės mokyklos diena. Lituanistinės pasaulio mokyklos nusipelno turėti savo šventę, įprasminančią jūs misiją - kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti pilietiškumą ir stiprinti mūsų visų vienybę,- sakė šalies ponia D. Nausėdienė. Pasak pirmosios ponios, augantis lituanistinių mokyklų tinklas yra pasaulio lietuvių sėkmės istorija, o užsienyje gyvenančių tautiečių ryžtas puoselėti lietuvišką tapatybę ir kalbą kitų kalbų apsuptyje, išsaugoti lietuviškas tradicijas ir kultūrą kitų kultūrų aplinkoje verčia didžiuotis. Džiugu, jog Kauno kolegijos, Menų ir ugdymo fakulteto, Pedagogikos ir Ugdymo katedros lektorė Deimantė Karalė taip pat prisideda prie diasporoje gyvenančių vaikų lietuvybės puoselėjimo. Dirbdama nuotolinėje Bostono lituanistinėje mokykloje moko vaikus lietuvių kalbos ir lietuviškų tradicijų, todėl buvo pakviesta dalyvauti Lituanistinės mokyklos dienoje Prezidentūroje. Lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų patirtis gali praturtinti Lietuvos mokytojų praktiką kūrybiniais sprendimais, kai tenka ugdyti daugiakalbisu vaikus, kad jie didžiuotųsi savo tapatybe ir tuo pačiu išlaikytų motyvaciją mokytis lietuvių klabos, domėtųsi Lietuvos kultūra, jaustų Lietuvą, - kalbėjo D. Nausėdienė.
2023 m. balandžio 26 d., trečiadienis
Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje
Žmogus čia yra kitų žmonių labui
Einšteinas
Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje: autentiškos patirtys dirbant Bostono lituanistinėje mokykloje
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių
tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą,
kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras
meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink
ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę,“ - iš M. Daukšos „Postilės“ (1599)
Prakalbos į malonųjį klausytoją.
Mokydama užsienio lietuvius susiduriu su
edukacinės paradigmos virsmu: mokymo paradigma keičiama į mokymo(si) paradigmą.
Tai reiškia, kad tradicinio, pripažįstančio pasyvų žinių perėmimą, požiūrio į
mokymą vietą užima naujas požiūris į mokymą, kurį valdo pats besimokantysis, o
mokytojas, parinkdamas mokymo(si) turinį, metodus ar vertimo būdus, su
besimokančiuoju yra lygiaverčiai partneriai. Siekiant gerų rezultatų mokymo(si)
procese naudojamos įvairios mokymo(si) formos, metodai jų deriniai, kurie augina
asmenybę su tvirta vertybine sistema, pažįstančią Lietuvos kultūrą bei
tradicijas.
Bostono lituanistinėje nuotolinėje mokykloje dirbu jau antrus metus,
dėstau lietuvių kalbą 7 – 8 klasių mokinių grupei bei individualiai mokau 4
klasės mokinę. Nuotolinėse pamokose išmokstama atpasakoti nesudėtingus kasdienės
ir kalbos tekstus, susikalbėti kasdienėse asmeninio, viešojo gyvenimo
situacijose, suprasti kalbą iš klausos, bendrauti su asmenimis, kuriems lietuvių
kalba yra (ne)gimtoji ir kt. Taip puoselėjama lietuvybė diegiant lietuvių kalbos
žinias, lavinamas gebėjimas mokytis ir taikyti įvairias mokymo(si) strategijas.
Edukaciniai projektai augina laisvą, kūrybišką mokinį. Edukacinis projektas -
nekasdieniška ir dažnai nesikartojanti veikla, pagal savo tikslų
daugiaaspektiškumą, formų gausumą bei turinio lankstumą yra ta sąlyga, kuri
leidžia ieškoti įvairių mokomųjų dalykų sanglaudos. Mokant lietuvių kalbos
projektinei veiklai atsiskleidžia plačios galimybės, ypač integruojant ugdymo
turinį ir tarpdalykinius ryšius su kitais mokslais. Mokiniai pamokose rengia
įvairius edukacinius projektus („Dalinuosi savo dovanomis“, „Trijų žodžių
galia“, „Poezija ir aš“, „Laisvės spalvos“), kurie ne tik ugdo bendrąsias
kompetencijas, bet taip pat leidžia pažinti Lietuvą, jos istoriją, papročius bei
kultūrą. Rengiami projektiniai darbai augina kūrybišką, laisvą, mąstančią
asmenybę. Refleksijos metodai padeda pažinti savo asmenybę ir ja didžiuotis.
Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito
būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai
vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, teisingai, užjausti
ir rūpintis kitais. Ugdant vaikų empatiją ir gerumą svarbus asmeninis pavyzdys,
bendra mokytojo, vaikų, tėvų veikla, susitarimai, mokymas atpažinti nežodinius
ženklus, empatijos ir gerumo ugdymosi situacijos ir vaiko skatinimas. Kiekvieną
pamoką pradedu nuo savaitės refleksijos, jausmų įvardijimo, kūrybinių praktikų
aptariant ir reflektuojant demonstruojamas vizualizacijas. Rengiami kūrybiniai
rašto darbai, dalyvavimas piešinių konkursuose - tai asmens ugdymo procesas,
kuris ne tik nuosekliai ugdo komunikavimo kompetenciją, bet sustiprina grupės
tarpusavio ryšį, leidžia pažinti mokinį bei jo šeimą. „Grįžusi į JAV dar ilgai
pasakojau tėvams, giminėms ir draugams savo kelionės įspūdžius Lietuvoje, apie
nuostabią vadovę Alviją ir drauges lietuves iš daugelio pasaulio šalių.
Norėčiau, kad žmonės sužinotų, kokia yra Lietuva, kad tai yra maža, bet didi
šalis, kur yra Baltijos jūra, daug ežerų, upių, miškų, kokie drąsūs ir stiprūs
yra lietuviai ir kaip jie visada mylėjo ir gynė brangią savo žemę. Esu labai
laiminga, kad galiu vadintis lietuve!“ (citata iš 8 kl. mokinės rašinio „Lietuva
– antrieji namai“).
Skaitmeninė švietimo transformacija užtikrina kiekvieno
mokinio įtrauktį ugdymo procese. Informacinės technologijos vis labiau įsilieja
j mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai,
milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti j mokymą kaip
visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos,
tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama
vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų.
Ne išimtis ir Bostono lituanistinė mokykla, kur nuotolinėse lietuvių kalbos
pamokose naudojamos google classroom, google meet programos, wordwall,
mentimeeter, quizzes, book creator ir kt. skaitmeninės priemonės. Šios
mokymo(si) formos ir metodai yra efektyvūs ir padeda mokiniams pasiekti gerų
mokymo(si) rezultatų, siekti individualios pažangos.
Apibendrindama galiu teigti, kad darbas Bostono lituanistinėje mokykloje moko džiaugtis savo
unikalumu ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio tautinės
įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. Imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę
diegiant gimtosios kalbos žinias bei tradicijas mano, kaip Bostono lituanistinės
mokyklos mokytojos, vienas iš tikslų. Lietuvai yra labai svarbu stiprinti
pilietišką diasporą – džiaugiuosi, kad turiu galimybę prie to prisidėti.
Sėkmingi mokiniai – tvari Lietuvos ateitis
Vienintelis būdas atrasti galimybių ribas yra peržengti jas A. CH. Charkeas
Sėkmingi mokiniai – tvari Lietuvos ateitis
Svarbisėkmingo mokymo(si) sąlyga – palankios ugdymo(si) aplinkos kūrimas, tikslingai
ir sumaniai taikant efektyvius ugdymo(si) metodus. Atliepdama šių dienų
aktualijas Kauno „Santaros“ gimnazija mokymo(si) kokybę užtikrina paisydama
svarbiausių palankios emocinės aplinkos kūrimo veiksnių ir taikydama efektyvius
šiuolaikinius mokymo(si) metodus, kai kiekvienam mokiniui suteikiama laisvė
kurti, diskutuoti, rengti projektus, kritiškai mąstyti ir reflektuoti. Tai
gimnazija, kur skatinamas kūrybiškumas, įdomios, motyvaciją žadinančios užduotys
pamokose, ugdymosi procesas, paremtas bendravimo ir bendradarbiavimo principais,
kur paisoma bendruomenės narių interesų, kur suteikiama galimybė svajoti ir
projektuoti savo karjerą. Tai mokykla, auginanti ateities lyderius su tvirta
vertybine sistema, užtikrinanti pažangos kryptingumą ir veiklos tvarumą.
Auginame ateities lyderius, mokydamiesi iš sėkmingų patirčių. „Santaros“
gimnazijos mokiniai ir mokytojai naujausių žinių semiasi iš pasaulinės rinkos
tendencijas atliepiančių universitetų programų. Harvardo universitetas – vienas
iš nedaugelio universitetų, siūlančių mokymosi programas, pritaikytas
gimnazijoms, ir suteikiantis išskirtinių galimybių mokytis nemokamuose Harvardo
universiteto kursuose nuotoliniu būdu. Integruojant Harvardo universiteto
programas (CS50AP) bei kursus („V. Šekspyras“, „Retorika“, „A. Enšteinas – XX
amžiaus revoliucionierius“, „Duomenų apdorojimas su R programavimo kalba“, „Kinų
filosofija“, „Verslumas“) į gimnazijos matematikos, informatikos, ekonomikos,
fizikos, tikybos, anglų kalbos dalykų ugdymo turinį, I – IV kl. gimnazistams
suteikiamos išskirtinės galimybės siekti išsikeltų tikslų, semtis patirties tik
iš geriausių mokslininkų. Harvardo universiteto kursai sustiprina mokymosi
turinį klasėse pagal kryptis – Informatikos, Tyrėjų, Tarptautinėje, Verslumo,
Socialinių mokslų. Baigusiems Harvardo universiteto programą/ kursus suteikiama
galimybė gauti universiteto baigimo sertifikatą, kas padidina galimybę puikiai
išlaikyti brandos egzaminus bei aktualizuoja būsimo specialisto vertę darbo
rinkoje. Harvardo universiteto kursų sertifikatus gimnazijoje įgiję mokytojai ir
vadovai yra pasirengę žiniomis dalytis su gimnazistais, sukuriant lanksčią
ugdymosi aplinką, naudojant skaitmeninius išteklius, taikant vienam mokiniui
vienas kompiuteris paradigmą, (per)kuriant edukacines aplinkas, skirtas veikti
individualiai ar grupėmis. Harvardo universiteto kursų integracija keičia
mokytojo ir mokinio vaidmenis: mokytojas tampa veiklos moderatoriumi,
konsultantu, o mokinys – mokymosi ekspertas. Pamokose mokiniai mokomi pažinti
save, išsikelti asmeninius tikslus, gebėti suvaldyti emocijas, daryti prasmingus
pasirinkimus bei modeliuoti autentišką sėkmingos karjeros kelią. Asmenybę
auginančios tarptautinės patirtys per projektines veiklas. Gimnazija aktyviai
bendradarbiauja su skirtingomis užsienio mokymosi institucijomis, suformuoti
tvarūs tarptautiniai ryšiai ir partnerystės. Tarp mokyklos partnerių yra
gimnazijos, koledžai, licėjai iš Ukrainos, Austrijos, Ekvadoro, Graikijos,
Vokietijos, Slovėnijos, JAV, Turkijos. Anot gimnazistų: „Dalyvavimas Erasmus+
projektuose suteikė daug galimybių susipažinti su kitų šalių mokiniais, jų
kultūra, praplėtė akiratį bei užsienio kalbų įgūdžius. Taip pat esame dalyvavę
projektuose bei paskaitose, kur buvome artimiau supažindinti su vertimo
pagrindais bei vertėjo darbu. Aplankyta Austrija gruodžio mėnesį leido pažinti
ne tik šalį, bet ir bendraamžius, kuriuos prieš kelionę pažinome tik per Zoom
programą. Žavu pamatyti tiek Amšteteno miestą, kuriame gyvenome, tiek Vieną,
kuri paliko didelį įspūdį. Labiausiai patiko ne aplankytos vietovės, tačiau
veiklos su austrų mokiniais.“ Daugiakultūrinės erdvės tyrinėjimas gimnazijoje ne
tik moko gyventi globaliame pasaulyje, bet ir ugdo mokinių pilietinę savimonę,
patriotiškumą - atsakingą Lietuvos pilietį. Auginame būsimą programavimo genijų,
skaitmeninių kompetencijų guru. IKT – neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis.
Gimnazijoje ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninės kompetencijos ugdymui,
darbui su skaitmeniniais šaltiniais ir priemonėmis, informacinių technologijų
infrastruktūros kūrimui, bendravimui ir bendradarbiavimą skaitmeninėje erdvėje,
pagalbos teikimui tiek mokytojui, tiek mokiniui bei kokybės užtikrinimui. Čia
įrengtos dvi Medijų klasės, kur įgyvendinama vienas kompiuteris vienam mokiniui
paradigma, šiuolaikiškai įrengti informacinių technologijų kabinetai, mokymo(si)
erdvės aprūpintos išmaniaisiais ekranais, interaktyviomis lentomis, planšetėmis.
Rengiamas suskaitmenintas ugdymo turinys, kuris talpinamas Moodle, Teams
platformose, mokiniai kuria skaitmenizuotus pasiekimų ir pažangos aplankus, rašo
virtualius klasių tinklaraščius, dalyvauja diskusijose „Skaitmeninis mokytojas –
augantis mokinys“. Pedagogai pripažįsta, kad įvairios interaktyvaus mokymo(si)
aplinkos yra vienos iš tų priemonių, kurios naudingos efektyvinant pamokas,
įvairinant ugdymo procesą, keliant mokymo(si) motyvaciją, atliepiant
šiuolaikinio mokinio poreikius. Lyginant su tradiciniais metodais ir priemonėmis
IKT turi akivaizdų pranašumą vizualizuojant mokomąją medžiagą, įtvirtinant
žinias, ieškant reikiamos informacijos, pateikiant mokiniams greitą įvertinimą.
Visa tai padeda gimnazistams pasiekti geresnių rezultatų tiek pamokose, tiek
rengiant nuodugnius baigiamuosius darbus. Išorinio vertinimo rezultatai rodo,
jog gimnazijos vyresniųjų klasių mokinių IT įgūdžiai yra puikūs, jie moka
atsirinkti tinkamą informaciją, gali įvardinti savo žinių spragas, geba
kritiškai vertinti siūlomas priemones, tęsia mokslus konkurencingose studijų
programose. Apibendrinant galima teigti, jog Kauno „Santaros“ gimnazijoje
kuriama palanki, šiandienos aktualijas atliepianti ugdymo(si) aplinka, kur
puoselėjama ugdytinių saviraiška, suteikiama kūrybiškumo laisvė, įgyvendinamos
emocinio ugdymo programos, kuriami puikūs santykiai tarp ugdymo(si) proceso
dalyvių, kas leidžia pasiekti geresnių ugdymo(si) rezultatų. Įtrauktis visiems
–tai gimnazijos siekis, kad kiekvienas mokinys taptų besimokančiu ekspertu,
patiriančiu mokymosi sėkmę, bei socialiai atsakinga asmenybe, gebančia
realizuoti save gyvenime ir mylinčia savo šalį.
2023 m. sausio 31 d., antradienis
Ukraina pasaulyje-pasaulis Ukrainoje
Kauno „Santaros“ gimnazijos bendruomenės projektas „Aš užaugau „Santaroje“, apjungiantis po vienu mokyklos stogu gyvenančius lietuvių ir ukrainiečių tautybės mokinius, mokytojus, tėvelius. Tai projektas, skatinantis toleranciją, pilietiškumą, auginantis žmogų su tvirta pozicija - „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“. Kas mėnesį vykdomos veiklos orientuotos taikant integracinį ugdymo modelį - lietuviai ir ukrainiečiai kartu mokosi tautinio šokio meno, pažįsta lietuvių kultūrąrengdami trumpalaikius projektus, kurdami verslo bendroves, savanoriaudami įvairiose akcijose ir kt. Tai projektas, kai kartu švenčiamos valstybinės šventės, dainuojant lietuvių ir ukrainiečių lietuvių liaudies dainas, mokantis valdyti lietuvišką žodį, pažįstant abiejų šalių papročius. Prasidėjus karui Ukrainoje gimnazijos bendruomenė kartu su Tolerancijos, lyderių klubo savanoriais teikė pagalbą ukrainiečiams, vedė užsiėmimus, socialinių įgūdžių dienas. Tai pilietinis projektas su galimybe pasivaikščioti ir susipažinti su Lietuvos ir Ukrainos kultūra, istorija, tradicijomis ir kt.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)