Naujovė, keičianti mokymą

KAUNO „SANTAROS” GIMNAZIJA

NUODUGNAUS MOKYMOSI SAMPRATA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Nuodugnaus mokymosi sampratos (toliau – Samprata) paskirtis – apibrėžti savitą nuodugnaus mokinių mokymosi mokykloje sistemą. Šią Sampratą ar pasirinktus      nuodugnaus ugdymo sistemos elementus galėtų taikyti valstybinė, savivaldybės ar nevalstybinė bendrojo ugdymo mokykla (toliau – Mokykla) teisės aktų nustatyta tvarka. Samprata apibrėžia Amerikoje, Australijoje, Japonijoje  populiaraus ir veiksmingo  nuodugnaus mokymosi filosofiją, principus ir pagrindines nuostatas, ugdymo turinio, ugdymo organizavimo ypatumus, mokytojams keliamus reikalavimus.

1.2. Nuodugnus mokymasis (toliau – NM), taikant nuodugnaus mokymosi iniciatoriaus Amerikoje Kierano Egano  metodiką, grindžiamas Mokyklų tobulinimo programos plius (MTP plius) projektu „Alternatyvusis ugdymas“, inicijuotu  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir vykdytu Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro.  

1.3. Samprata parengta, remiantis Kanados Simono Fraserio universiteto  profesoriaus Kierano Egano ugdymo filosofija,  principais, turiniu ir praktine patirtimi.

1.4. Sampratoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas apibrėžtis.

II SKYRIUS

KIERANO EGANO  NUODUGNAUS MOKYMOSI (NM) FILOSOFIJA, TIKSLAS, PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS

2.1. Mokiniai, baigę pradinę mokyklą, dažnai patiria mokymosi sunkumų ir adaptacijos problemų  pagrindinėje mokykloje, o vėliau ir gimnazijoje. Pamažu silpnėja jų motyvacija, domėjimasis mokymo turiniu. Tai vyksta dėl to, kad pradinėse klasėse daugiau dėmesio skiriama visapusiškam asmenybės augimui ir kūrybiškumo ugdymui. Vaikai mokydamiesi pažįsta juos supantį pasaulį ir mokosi jame gyventi. Mokantis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas gimnazija tęsia tokį mokymo modelį, grįstą ne paviršutiniškų teorinių žinių įsisavinimu, bet praktinių, gyvenimui reikalingų dalykų išmokimui.

2.2. Nuodugnus  mokymasis remiasi  visomis pagrindinėmis idėjomis, dominuojančiomis švietėjiškame mąstyme pastaruosius porą amžių, ir NM visas jas papildo.

2.3. NM tvirčiau paremtas ir visapusiškiau  prisideda prie sociokultūrinės ir kultūrinės rekapituliacijos teorijos, kuri naujai pateikia Vygotskio švietimo koncepciją.

2.4. NM – tai naujas žinių, suvokimo, įgūdžių ir veiksmingam mokymuisi būtinų  praktinių gebėjimų ugdymo būdas, veikiantis visą mokyklinį ugdymą.

2.5. NM atsirado iš ilgalaikės tyrimų programos, kuria buvo siekiama nustatyti, kaip sužadinti mokinių emocijas ir vaizduotę  pasitelkiant ugdymo turinį;

2.6.  NM Išradingojo švietimo tyrimų grupė (www.ierg.net) atrado principą, kad visos žinios yra kieno nors vilčių, baimių ar aistrų ir išradingumo  rezultatas, todėl nenorint, kad ugdymo turinys virstų žinių enciklopedija, prie kurios mokiniai prisiliečia tik paviršutiniškai, ugdytinius  būtina išmokyti emocijų, atgaivinančių žinias.  

2.7. Nuodugnaus mokymosi tikslas – ugdyti svarbiausias veiksmingam mokymuisi  reikalingas žinias, supratimą, gebėjimus ir praktiką. Siekiama, kad mokiniai:

2.7.1. ugdytų savo pačių kompetenciją, o nesikliautų vien svetima kompetencija;

2.7.2. suvoktų dalyką iš esmės, iš vidaus, neliktų sukauptų žinių paviršiuje;

2.7.3. mokytųsi su malonumu;

2.7.4. žinias atrastų savarankiškai, per praktiką;

2.7.5. išsiugdytų bendražmogiškas vertybes per asmenines patirtis.

2.7.6. Taikant nuodugnųjį mokymą 5-8 klasėse labiau individualizuojamas ugdymas, atskleidžiama mokinių asmenybė, jų gebėjimai ir tobulėjimas. Mokiniai mokomi pirmiausia to, kas jiems patiems reikalinga ir įdomu.

2.7.7. 9–12 klasėse tęsiamas nuodugnus mokymasis, suteikiant galimybę pasirinkti sritis gabiems ir mažiau motyvuotiems mokiniams. Taip natūraliai vykdomas turinio diferencijavimas ir daug daugiau mokinių patiria mokymosi sėkmę, negu tai pasiekiama  taikant tradicinį mokymosi modelį.

2.7.8. Nuodugnus mokymasis 10 klasėje padeda pasirinkti individualų ugdymo planą bei leidžia toliau lengviau rinktis profesiją.

2.8. Nuodugnus mokymasis  remiasi šiais principais:

2.8.1. kompetencijos ir aiškinimosi, kaip veikia žinios;

2.8.2. mokymosi malonumo (mokymasis nepriverstinis);

2.8.3. vaizduotės stimuliavimo (vaizduotės pagrindas – žinios);

2.8.4. savarankiško išmokimo (projektai ir socialinės veiklos);

2.8.5. savasties pajutimo (žinios padeda suvokti savo žmogišką esybę);

2.8.6. kiekvienos temos neišsemiamumo suvokimo;

2.8.7. kognityvinių strategijų perėmimu ne tik iš rašytinių, bet ir iš žodinių kultūrų.

2.9. Nuodugnaus mokymosi pagrindinės nuostatos:

2.9.1. ugdymas grindžiamas įprastu ugdymo turiniu, papildytu nuodugniu giliu vienos temos tyrinėjimu;

2.9.2. tema nagrinėjama nuo penktos klasės iki mokyklos baigimo – dvyliktos klasės;

2.9.3. mokomasi praktinio mokymosi vietose: universitetų, kolegijų  laboratorijose, įmonėse, įstaigose  ir kitose temai visapusiškai tyrinėti tinkamose vietose.

2.9.4.  kiekvienas mokinys pasirinkta tema  sužino tiek, kiek sukaupta žinių per žmonijos istoriją, mokiniai tampa tyrinėjamos srities specialistais, aktyvūs mokymosi dalyviai.

2.9.5.  mokinys išmoksta itin svarbias gyvenimą keičiančias pamokas apie erudicijos reikšmę, pasišventimo vertę ir džiaugsmą teikiantį nuodugnų išmanymą.

2.9.6. mokantis bendradarbiaujant, tyrinėjant kuriamos įviarios besimokančios bendruomenės

III SKYRIUS

KIERANO EGANO  NUODUGNAUS MOKYMO(SI) TURINYS

3.1. Ugdymas  mokykloje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas grindžiamas bendrosiomis programomis ir K. Egano nuodugnaus mokymosi turiniu.  Nuodugnaus mokymosi turinį sudaro privalomas bendrojo ugdymo turinį papildantis dalykas – nuodugnus srities tyrimas:

3.1.1. penktoje-šeštoje klasėje, ištyrus mokinių nuodugnaus mokymosi poreikius, per specialią ceremoniją  mokinys paskelbia sritį ir jam įteikiamas jos simbolis bei aplankas medžiagai kaupti –  veikla prasideda pokalbiais su kitais mokiniais apie gautą ypatingą asmeninę temą, tėvų, vyresnių mokinių, pažįstamų klausinėjimu.  Pildomas aplankas, į kurį dedami piešiniai, iškarpos, užrašai pasirinkta tema, renkama medžiaga ir pradedama klasifikuoti sukaupta, konsultuojami tokias pačias temas nagrinėjantys penktokai.  Mokytojai pasiūlo tolesnių tyrinėjimo krypčių; mokiniai įgytus gebėjimus naudoja kitose ugdymo turinio pamokose, pristato savo temas penktokams. Kiekvienam mokiniui suteikiama erdvė serveryje, kurioje jis pradeda kurti  internetinį skaitmeninį aplanką: pertvarkant gausėjančias sukauptas žinias, ugdomi vis sudėtingesni klasifikavimo ir tvarkymo įgūdžiai bei kiti susiję gebėjimai; mokslo metų pabaigoje sudaromas dešimties mėgstamiausių per metus atrastų dalykų sąrašas;

3.1.2. septintoje-aštuntoje klasėje mokiniai apie savo sritį žino daugiau negu mokytojai, padedantys  sudaryti aplankus, todėl mokiniai skatinami jungtis prie įvairių internetinių forumų, susijusių su jų tema –  kuriami tinklalapiai, kuriuose mokiniai dalijasi savo žiniomis ir pristatymais; taip pat  pagalbos ieškoma įmonėse, įstaigose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, mokinių darbai (tyrimų schemos) iškabinami parodose mokykloje, mieste, respublikoje – mokiniai skatina ir propaguoja ne tik nuodugnų mokymąsi, bet ir mokymąsi apskritai, patiriant sėkmę.

3.1.3. 5–8 klasių mokiniai pagal pasirinktą sritį  rengia temų aplankus, kuriuos baigdami pagrindinio ugdymo programos I ir II dalis panaudoja rašant baigiamąjį projektinį (tiriamąjį arba kūrybinį) nuodugnaus mokymo turinio darbą, Mokyklos pasiūlytomis ar pačių pasirinktomis temomis ir pagal Mokyklos nustatytus reikalavimus. Šie darbai pristatomi mokyklos organizuojamoje Kauno apskrities Jaunųjų mokslininkų konferencijoje, darbus vertina ir komentuoja aukštųjų mokyklų dėstytojai, tėvų atstovai. Įgyvendinamas modelis mokinys – mokytojas – mokslo partneris.

3.2. Tyrinėjimo sritį mokinys gali keisti baigęs pagrindinio ugdymo programos I arba II dalis.

3.3. devintoje-dvyliktoje klasėje nuodugniai besimokančiųjų dėka mokykla tampa daugybės sričių kompetencijos centru: devintokai-dvyliktokai rengia temų pristatymus visai mokyklos bendruomenei; organizuoja renginius „Klausk eksperto“, skirtus kitiems mokiniams, tėvams ir visuomenei; rengia radijo laidas, į kurias galima skambinti; organizuoja jaunųjų mokslininkų konferencijas ir dalyvauja seminaruose bei konferencijose aukštosiose mokyklose.

3.4. Baigdami vidurinio ugdymo programą  mokiniai atlieka nuodugnaus mokymo turinio darbą (mokslinį, tiriamąjį arba kūrybinį), susijusį su būsimąja studijų (karjeros) kryptimi, pasirinktomis  temomis ir pagal Mokyklos nustatytus reikalavimus. Šie darbai pristatomi mokyklos organizuojamoje Kauno apskrities Jaunųjų mokslininkų konferencijoje arba Jaunųjų mokslininkų konkursuose šalyje.

3.5. Nuodugnaus mokymosi dalykų integralumas:

3.5.1. Dalykų mokytojai, rengdami ilgalaikius teminius planus, integruoja nuodugnaus mokymosi sritis į pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

3.5.2. Dalykų mokytojai planuodami ir organizuodami pamokas remiasi mokinių sukaupta patirtimi ir žiniomis iš nuodugnaus mokymosi srities. Mokiniai rengia užduotis, pristatymus, pateikia informaciją iš pasirinktos srities per pamokas. Įgyvendinamos iniciatyvos: mokinys-mokiniui ir mokinys-mokytojui.

3.5.3. Mokykloje 2 kartus per mėnesį kiekvienas dalyko mokytojas 5-12 klasėse organizuoja nuodugnaus mokymosi pamokas pagal mokinių pasirinktas sritis, kurios vyksta ne pagal klases, o pagal mokymosi sritis.

3.5.4 Teikiama visapusiška socialinio pedagogo, psichologo, karjeros specialistų, socialinių partnerių pagalba.

3.5.5. Mokiniai kartu su mokytojais, tėvais (globėjais), socialiniais partneriais rengia individualų nuodugnaus mokymosi planą pagal Mokyklos nustatytą tvarką.

3.5.6. Mokiniai susiranda kartu su mokytojais bei gimnazijos karjeros centro specialistais socialinius partnerius nuodugnaus mokymosi erdvėms.

3.5.7. Gimnazija pasirašo bendradarbiavimo sutartis su socialiniais partneriais dėl nuodugnaus mokymosi galimybių ir sąlygų sudarymo mokiniams.

3.5.8. Pasirinkta sritis yra integruojama į pagrindinio I ir II dalies bei vidurinio ugdymo programų ugdymo turinį pagal poreikius. (Priedas Nr. 1)

3.6. Nuodugnaus mokymosi tema turi visus mokymosi metus nuo 5 iki 12 klasės skatinti įvairiapusiškus tyrinėjimus, todėl privalo  atitikti tam tikrus kriterijus:

3.6.1. išsamumo – apimti daug tarpdisciplininės medžiagos;

3.6.2. nuodugnumo – skatinti pažinti temą „iš vidaus“, sužinoti jos ribas ir kraštutinumus;

3.6.3. įsitraukimo – sudominti, persmelkti savo medžiaga, uždegti tolimesnei veiklai.

IV SKYRIUS

K. EGANO  NUODUGNAUS MOKYMOSI ORGANIZAVIMO YPATUMAI

4.1. Ugdymosi procesas yra:

4.1.1. integralus, pasireiškiantis transdisciplininiais integracijos metodais (tyrimo įgūdžiais, mąstymo modeliais) – suderinamos humanitarinių, tiksliųjų, socialinių, gamtos mokslų ir menų, sporto, judėjimo ugdymo turinio programos;

4.1.2. besiremiantis sąveika – tikslingai derinami tradiciniai ugdymo metodai su inovatyviais,  lavinantys įvairius asmens intelektus.

4.1.3. grindžiamas aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ir problemų sprendimo reikalaujančia projektine moksline, tiriamąja bei kūrybine veikla;

4.1.4. įgyvendinamas per pažintinei, kultūrinei, projektinei veiklai skirtas ugdymo proceso dienas, formalųjį ir neformalųjį švietimą.  Gimnazijoje organizuojamos Nuodugnaus mokymosi dirbtuvės „Jaunojo išradėjo laboratorija“ bei Vilniaus universiteto diena „Karjeros laiptai“.

4.2. Asmeninio darbo rengimui skiriamos valandos pagal poreikį ir numatomos ugdymo plane.  

4.3. 5-12 klasių auklėtojai kartą per mėnesį klasių valandėlių metu organizuoja apskrito stalo diskusiją, kaip sekasi nuodugniai mokytis, teikia pagalbą iškilus sunkumams.

4.4. Nuodugnaus mokymosi ugdymo turiniui įgyvendinti pasitelkiami aukštųjų mokyklų, verslininkų, tėvų intelektiniai ištekliai.

4.5. Iki 20 procentų nuodugnaus mokymosi, ugdymo dalykams skirtų pamokų organizuojama įvairiose edukacinėse erdvėse už mokyklos ribų, mokslo įstaigose, aukštosiose mokyklose, tėvų darbovietėse  pagal partnerystės programas.

4.6. Ugdymo kokybė užtikrinama nuolatiniu pasiekimų ir pažangos vertinimu bei įsivertinimu:

4.6.1. sukuriama kiekvieno mokinio ugdymo(si) stebėsenos, įsivertinimo ir pagalbos sistema, mokiniai kuria temos portfolio.

4.6.2. mokytojai veda individualius pokalbius su mokiniais, jų tėvais, dėl nuodugnaus mokymosi sėkmės. 

4.6.3. ugdymo procese ir nuodugniajame mokymesi vertinama mokinio pažanga – nuodugnusis mokymasis pažymiu vertinamas kiekvienoje 5-12 klasėje mokslo metų pabaigoje, atlikus pasirinktos srities pristatymą ir pateikus rekomendacijas.

4.6.4. mokiniai metų pabaigoje atsiskaitydami už nuveiktą darbą pasiekia tam tikrą lygį (pagrindinis, aukštesnysis ir aukščiausias), kuris nustatomas pagal mokyklos metodinėse grupėse tam tikram lygiui apibūdinti priskirtus kriterijus.

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI MOKYTOJAMS

5.1. Mokytojai:

5.1.1. atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme;

5.1.2. veikloje ir gyvenime vadovaujasi humanistinėmis nuostatomis ir jas įgyvendina ugdymo procese;

5.1.3. pedagoginėje veikloje vadovaujasi K. Egano nuodugnaus mokymosi principais ir nuostatomis;

5.1.4. geba veikloje įgyvendinti nuodugnaus mokymosi ir moderniojo ugdymo paradigmų sąveiką;

5.1.5. atviri naujovėms ir pokyčiams, profesionalūs, lyderiai;

5.1.6. nuolat tobulina  nuodugnaus mokymosi profesines, dalykines kompetencijas.

5.1.7. Apibendrina ir reflektuoja savo pedagoginę patirtį Mokykoje rengiamose Metodinės dienos renginiuose, konferencijose, seminaruose.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6.1. Mokyklos bendruomenės nariai bendromis pastangomis kuria prasmingą ugdymo(si) procesą, skatinantį reflektyvų, kritinį, kūrybinį mąstymą ir ugdymo(si) turinį bei su juo susijusias socialines veiklas.

6.2. Skatinamas ir palaikomas mokyklos bendruomenės aktyvumas, jos narių lyderystė nuodugniam  mokymuisi, paremtam  K.Egano nuodugnaus mokymosi teorija ugdymui kurti ir įgyvendinti.

6.3. K.Egano nuodugnus mokymasis įgalina sėkmingai ugdyti(s) harmoningą asmenybę – tokios asmenybės išlaiko, tęsia ir kuria tautos identitetą,  garsina valstybę kūrybiniais,  moksliniais laimėjimais ir pasiekimais.

  

Pastaba. Nuodugnaus mokymo sritys yra integruojamos nuo 5-12 kl. į visų dalykų ugdymo turinį pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas

Projektas ,,Tegul kalba akmenys''

Projekto ,,Tegul kalba akmenys'' apibendrinimas. Akimirkos.


https://dub123.mail.live.com/?tid=cm9Vxau1NY5RGVPAAkgYiqLA2&fid=flinbox

Rugsėjo 1-osios akimirkos Kauno ,,Santaros'' gimnazijoje.

Kviečiu visus pažiūrėti rugsėjo 1-osios akimirkas ,,Santaros'' gimnazijoje. Didžiuojamės ,,Santara''....


https://www.youtube.com/watch?v=ak6uKmDw_8Q

Sėkmės istorijos

Š. m. balandžio 23 d. dalyvavau Lyderių forume ,,Sėkmės istorijos''. Buvo nagrinėjama sėkmės samprata, dalijamasi sėkmės istorijomis. 

A. Juozaitis plenariniame posėdyje pasakojo, jog sėkmė - tai ėjimas į priekį, pažanga, geras rezultatas. Kas yra laimė? Laimė yra atrasti save, pažinti save, atrasti save kituose, suprasti savo vietą bendruomenėje. Kokia veikla padeda atrasti save?  Išmintinga, persmelkta, tikslinga, atkakli. Nesvarbu, kad tu nebūsi pirmas, bet svarbu, kad būsi pirmas pastangomis. Atrasdami save ugdome mokytis mokytis kompetenciją. mums trūksta atvirumo, atvirumo mokytis. Turime išdrįsti dalintis. Dalintis reikia ne tik faktais, duomenimis, svarbu, ką su tais faktais išgyvenome, ką jie man sakė, kaip jaučiausi. Mes bijome pasakyti, kad ne viską supratome, nutylėjome iš baimės. Atvirumas mus moko patyčių prevencijos. Patyčios atsiranda iš nutylėjimo ir baimės. 

Sekcijose mokyklų vadovai ir mokytojai dalijosi savo sėkmės istorijomis. ,,Santaros'' gimnazijos mokytojos S. Asadauskienė ir V. Mečinskienė pasakojo apie tarptautinių projektų sėkmę, vokiečių kalbos mokytoja A. Petrauskienė dalijosi YFU mainų programos sėkme, o Samsung projekto komanda pateikė faktus, kaip keitėsi mokyklos kultūra dalyvaujant Samsung projekte. 

Taigi Lyderių forumas apjungia visus, suvienija dėl vieno tikslo - mokyklos pažangos.

,,Santaros'' gimnazija ugdo lyderius.....
https://www.youtube.com/watch?v=yw33nzccZ_4

GEROS MOKYKLOS ŽENKLAS

SVEČIAI ,,GEROS MOKYKLOS'' ŠVENTĖJE....

Pridėti antraštę

Iniciatyva ,,Mokinys - mokytojui''

Kovo 10 d. po 4 pamokų informatikos kabinete kartu mokėsi mokiniai ir mokytojai. Mokiniai mokėsi, kaip aiškiai paaškinti naują medžiagą, o mokytojai mokėsi iš mokinių, kaip dirbti su naujausiu Prezi įrankiu. 2 b mokinių lyderių iniciatyva ,,Mokinys - mokytojui'' sulaukia didelio susidomėjimo, mokytojai mielai priima mokinių idėjas, atidžiai klausosi aiškinimo. Kiekvienas mokytojas turėjo savo kosultantą, su kuriuo galės bendradarbiauti ir po šios mažos pamokėlės. 

4 a klasės mokinė Gintarė Kalkauskaitė sukūrė darbą, skirtą kovo 11 - osios šventei minėti. Štai čia  adresas: http://youtu.be/0a56TSiR9nA (mokytoja R. Baltrušaitienė)

Kauno ,,Santaros'' gimnazija 25 - ąjį gimtadienį švęs š.m. balandžio 17 d. , Lietuva savo 25 - ąjį gimtadienį švęs jau rytoj, kovo 11 -ąją. 

Su švente visus. Laisvė - brangiausia vertybė, kurią turime. 

Mylėkime ir saugokime LIETUVĄ ir ,,SANTARĄ''...

METODINĖ DIENA GIMNAZIJOJE

Š. m. vasario 18 d. nuo 10.00 val. iki 14.00 val. gimnazijoje planuojama Metodinė diena, kurios moto: ,,Ieškok geriausio''. Tai jau tradicinis renginys, per kurį mokytojai dalijasi savo sėkmėmis, geriausiais darbais, idėjomis. Nauja tai, kad į šią Metodinę dieną pasikvietėme draugus iš Kėdainių Šviesiosios bei Švenčionėlių Mindaugo gimnazijų. Su jais susipažinome dalyvaudami Samsung projekte ,,Mokykla ateičiai''.

 

 

 

 

 

METODINĖS DIENOS PROGRAMA

„IEŠKOK GERIAUSIO“

Vasario 18 d. (trečiadienis)

10.00 val. – 12.00 val. - Programa Aktų salėje.

1. Įsivertinimo prasmė mokyklos veikloje – pranešėja direktorės pavaduotoja Deimantė Karaliūtė.

2. Probleminio mokymosi laboratorija gimnazijoje – pranešėja ,,Samsung projekto ,,Mokykla ateičiai‘‘ komandos narė Rita Baltrušaitienė.

2. Tarptautinis projektas MASCIL. Tyrimais grįstais mokymas -  pranešėjos Loreta Kablytė, Daina Krilavičienė.

3. Darbo su Prezi įrankiu patirtis -  pranešėja Danutė Jarmalavičienė.

4. Virtualios mokymo aplinkos ,,Itslearning“ galimybės - pranešėjos Audronė Timofejevienė, Dalia Vitkienė.

12.00 val. – 14.00 val. - Darbas metodinėse grupėse.

GAMTOS MOKSLŲ IR TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ METODINĖ GRUPĖ – atsakinga Daina Krilavičienė

• Apklausų kūrimas Iqesonline platformoje -  pranešėja Reda  Lauraitienė.
• Mokymo medžiagos  įsisavinimas probleminėje mokinių grupėje -   pranešėjas Robertas Tamutis.
• Fizikos valstybinio egzamino kriterinis vertinimas – pranešėjas Albinas Ivanauskas.

SOACIALINIŲ MOKSLŲ METODINĖ GRUPĖ – atsakinga J. Karčiauskienė

• IX Baltijos šalių vokiečių kalbų  mokytojų ir dėstytojų suvažiavimas Taline – pranešėja  Angelina  Petrauskienė.
• Mokinių motyvacijos skatinimas – pranešėja Virginija Jefremova.
• Iqes online  platformos tyrimų rezultatų panaudojimas istorijos pamokose – pranešėja Daiva Noreikaitė.
• Tarpdalykiniai  ryšiai istorijos pamokose – pranešėja Violeta Pranckūnienė

MENŲ IR KŪNO KULTŪROS METODINĖ GRUPĖ – atsakingas Darius Mulvinskas.

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas kūno kultūros pamokose – pranešėjas Darius Mulvinskas.
• Kūno kultūros poveikis organizmui bei gyvenimo kokybei – pranešėja Sada Bukšnienė.

ANGLŲ KALBOS METODINĖ GRUPĖ – atsakinga Marija Langienė.

• Apklausų kūrimas Iqesonline platformoje pamokos grįžtamajam ryšiui pamatuoti  -  pranešėjos  Regina Navickienė, Marija Langienė.
• Comenius projektas ,,Tegul kalba akmenys‘‘ gimnazijoje. Laukiami rezultatai – pranešėja Violeta Mečinskienė.

LIETUVIŲ KALBOS METODINĖ GRUPĖ – atsakinga L. Lingytė

•  Apklausų kūrimas Iqesonline platformoje pamokos grįžtamajam ryšiui pamatuoti  -  pranešėja Laimutė Lingytė.

• Debatų raštu metodo  taikymas  lietuvių kalbos pamokose - pranešėja Laimutė Lingytė.
• Bandymas perprasti samprotavimą – pranešėja Gitana Vėterienė.

 

 

 

 

Projektas „EU Classroom ePortfolios“

 
Jau antri metai ,,Santaros'' gimnazijoje vyksta tarptautinis projektas  „EU Classroom ePortfolios“. Šio projekto esmę geriausiai pajuto 2 a ir 2 b kl. mokiniai. Vadovaujančios projektui mokytojos - A. Timofejevienė ir J. Karčiauskienė. Man pačiai taip pat teko išbandyti šio projekto naudą. Praeitais mokslo metais, dėstydama lietuvių kalbą 7 b klasei, virtualioje mahara aplinkoje talpinau mokinių darbus, atliktus tiek pamokoje, tiek namuose. Smagu tai, kad ir šiuo metu,  įėjus į mahara aplinkoje susikurtą 7 b kl. grupę, galiu matyti parengtus mokinių kūrybinius, mokslinius projektus. Be to, išbandėme ir filmavimo galimybes: išsakėme mintis apie Šatrijos Raganos kūrinį ,,Irkos tragedija''. Taigi mokytojas gali sekti mokinio pažangą, sudaryti mokiniams galimybę komentuoti, įsivertinti, rodyti mokinių darbus per Tėvų dienas. 
Gimnazijoje virtualių aplinkų panaudojimas išlieka prioritetinė sritis. Kai kurie mokytojai naudoja Edmodo aplinką, kiti - Itslearning, taip pat pamokos grįžtamajam ryšiui gauti išnaudojama iqesonline.lt platforma. Siekiame, kad mokykla keistųsi ir mokinys joje gautų kuo daugiau galimybių tobulėti, augti kaip asmenybė. 


Susipažinkite su vaizdo klipu apie projekto „EU Classroom ePortfolios“ veiklą Lietuvoje:  ieškojimus, patirtį, džiaugsmus adresu: 
http://www.itc.smm.lt/?page_id=5788


Projekto tikslas – sukurti, išbandyti ir įvertinti novatoriškus e. portfelio modelius.  Ypatingas dėmesys bus skiriamas praktiniam e. portfelio diegimui mokyklose bei diegimo analizei.
Šio projekto metu gauti rezultatai turėtų padėti sukurti e. portfelio diegimo ir naudojimo modelius įvairiose Europos šalyse.
Projekto uždaviniai:

• Atlikti sisteminę egzistuojančių mokinių vertinimo ir įsivertinimo, mokymosi planavimo ir mokytojų profesiniam tobulėjimui Europoje naudojamų įrankių analizę;
• Sukurti e. portfelio galimus modelius, kurie gali būti naudojami mokymo, mokymosi, vertinimo tikslais;
• Išbandyti praktiškai pasirinktą modelį 24 Europos mokyklose ir atlikti analizę dėl šio modelio diegimo galimybės.
• Projekte dalyvavo 10 Lietuvos mokyklų:
• Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinė mokykla,
• Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla,
• Panevėžio r. Velžio gimnazija,
• Plungės „Saulės“ gimnazija,
• Šiaulių „Romuvos“ progimnazija,
• Kauno ,,Santaros‘‘ gimnazija,
• Šiaulių Dainų progimnazija,
• Tauragės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla,
• Utenos Krašuonos progimnazija,
• Vilniaus ,,Minties“ gimnazija.

Samsung projekto ,,Mokykla ateičiai finalas - džiaugiamės ir didžiuojamės...

Kauno ,,Santaros'' gimnazijos Samsung projekto komanda pateko į finalą ir š.m. sausio 26 d. 11.00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje kovos dėl pagrindinio prizo - 10.000 eurų.

Siūlome peržiūrėti patobulintą pusfinalio darbą - Probleminio mokymosi laboratoriją ,,Santaros'' gimnazijoje.

http://prezi.com/e8kayqp4ucdt/?utm_campaign=share&utm_medium=

Samsung projekte dalyvavusi komanda (mokytojos Rita, Loreta, Danutė) dirbo nuolat nuo rugsėjo mėnesio. Pati esu dalyvavusi ne viename projekte, bet laiko ir intelektualių resursų reikėjo būtent šitam. Toks ir turi būti mokytojas: norintis tobulėti, smalsus, atiduodantis kitam, dalinantis ir kt. Tada tikriausiai sugrįžta dešimteriopai. Tokios Samsung projekte dalyvavusios mokytojos ir yra: Kauno ,,Santaros'' gimnazijos variklis, kurioms neužtenka tik vesti pamokas, joms iš gyvenimo reikia daugiau, kad būtum įdomus pirmiausia pačiam sau, o paskui ir kitiems. 

Džiaugiuosi, kad teko dirbti kartu. 

P. S. O štai čia, kaip mes patekome į finalą (ir ne tik mes).

https://www.youtube.com/watch?v=sNvn4hvITqA

https://www.youtube.com/watch?v=tduEsu3IlkM

AR DARBAS VERTAS 10.000 EURŲ?

Rytoj Samsung projekto ,,Mokykla ateičiai'' komanda dalyvauja konkurse  ir varžosi dėl pagrindinio prizo. Darbas ,,Mokyklos vizija po penkerių metų'' pareikalavo daug resursų, ypač žmogiškųjų: laiko, žinių, informacinių gebėjimų, kūrybiškumo, netradicinio mąstymo ir kt. Ar atliktas darbas vertas 10.000 eurų?- spręsti jums. Mes džiaugiamės padarytu rezultatu, manome, kad mokyklos vizija  ,,Asmenybės branda, pažanga ir pasiekimai, taikant probleminio mokymosi laboratoriją‘‘, t. y. mokymąsi kitaip, ves organizaciją mokyklos pasiekimų bei pažangos link. Mes didžiuojamės, jog esame besimokanti organizacija, kurioje SAM SAN virusas išplito visur. Po Samsung mokymų atsirado iniciatyvos ,,Mokinys - mokytojui‘‘.  Samsung komanda apmokė mokinius, kaip dirbti su naujausiais įrankiais,  po to pastarieji  mokė mokytojus, pirmiausia, kaip dirbti su vienu IKT įrankiu, vėliau -  ir su kitais. Ši iniciatyva sulaukė teigiamo įvertinimo ir mokiniai lyderiai tęs veiklą ir šiais metais. Kita iniciatyva įgyvendinama mokykloje yra ,,Mokytojas – mokytojui‘‘, kai mokytojai per mokinių atostogas mokosi, kaip dirbti su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Ir paskutinė  ,,Mokykla – mokyklai‘‘ bus įgyvendianma per gimnazijos Metodines dienas (artimiausia vasario 18 d.), kai gimnazijoje įgyvendinamos naujovės bus pristatomos mokyklų partnerių bendruomenėms. 

Samsung komanda tiki, kad mokymasis kitaip, taikant probleminio mokymosi programą, po 5 metų bus visos mokyklos savastis  ir tai leis išugdyti brandžią asmenybę, suvokiančią savo gabumus, mokančią įsivertinti, analizuojančią asmeninę pažangą ir siekiančią pasiekimų pagal savo išgales. 

Šioje nuorodoje galima matyti darbo pristatymą, naudojant Prezi programą. 

https://prezi.com/e8kayqp4ucdt/problemu-sprendimo-laboratorija/?utm_campaign=share&utm_medium=copy


P.S. Beje,  gimnazijoje pradėjo veikti karjeros ugdymo tinklaraštis
www.karjerosplanavimas.blogspot.com