Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje

Žmogus čia yra kitų žmonių labui Einšteinas

Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje: autentiškos patirtys dirbant Bostono lituanistinėje mokykloje „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę,“ - iš M. Daukšos „Postilės“ (1599) Prakalbos į malonųjį klausytoją. Mokydama užsienio lietuvius susiduriu su edukacinės paradigmos virsmu: mokymo paradigma keičiama į mokymo(si) paradigmą. Tai reiškia, kad tradicinio, pripažįstančio pasyvų žinių perėmimą, požiūrio į mokymą vietą užima naujas požiūris į mokymą, kurį valdo pats besimokantysis, o mokytojas, parinkdamas mokymo(si) turinį, metodus ar vertimo būdus, su besimokančiuoju yra lygiaverčiai partneriai. Siekiant gerų rezultatų mokymo(si) procese naudojamos įvairios mokymo(si) formos, metodai jų deriniai, kurie augina asmenybę su tvirta vertybine sistema, pažįstančią Lietuvos kultūrą bei tradicijas. Bostono lituanistinėje nuotolinėje mokykloje dirbu jau antrus metus, dėstau lietuvių kalbą 7 – 8 klasių mokinių grupei bei individualiai mokau 4 klasės mokinę. Nuotolinėse pamokose išmokstama atpasakoti nesudėtingus kasdienės ir kalbos tekstus, susikalbėti kasdienėse asmeninio, viešojo gyvenimo situacijose, suprasti kalbą iš klausos, bendrauti su asmenimis, kuriems lietuvių kalba yra (ne)gimtoji ir kt. Taip puoselėjama lietuvybė diegiant lietuvių kalbos žinias, lavinamas gebėjimas mokytis ir taikyti įvairias mokymo(si) strategijas. Edukaciniai projektai augina laisvą, kūrybišką mokinį. Edukacinis projektas - nekasdieniška ir dažnai nesikartojanti veikla, pagal savo tikslų daugiaaspektiškumą, formų gausumą bei turinio lankstumą yra ta sąlyga, kuri leidžia ieškoti įvairių mokomųjų dalykų sanglaudos. Mokant lietuvių kalbos projektinei veiklai atsiskleidžia plačios galimybės, ypač integruojant ugdymo turinį ir tarpdalykinius ryšius su kitais mokslais. Mokiniai pamokose rengia įvairius edukacinius projektus („Dalinuosi savo dovanomis“, „Trijų žodžių galia“, „Poezija ir aš“, „Laisvės spalvos“), kurie ne tik ugdo bendrąsias kompetencijas, bet taip pat leidžia pažinti Lietuvą, jos istoriją, papročius bei kultūrą. Rengiami projektiniai darbai augina kūrybišką, laisvą, mąstančią asmenybę. Refleksijos metodai padeda pažinti savo asmenybę ir ja didžiuotis. Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, teisingai, užjausti ir rūpintis kitais. Ugdant vaikų empatiją ir gerumą svarbus asmeninis pavyzdys, bendra mokytojo, vaikų, tėvų veikla, susitarimai, mokymas atpažinti nežodinius ženklus, empatijos ir gerumo ugdymosi situacijos ir vaiko skatinimas. Kiekvieną pamoką pradedu nuo savaitės refleksijos, jausmų įvardijimo, kūrybinių praktikų aptariant ir reflektuojant demonstruojamas vizualizacijas. Rengiami kūrybiniai rašto darbai, dalyvavimas piešinių konkursuose - tai asmens ugdymo procesas, kuris ne tik nuosekliai ugdo komunikavimo kompetenciją, bet sustiprina grupės tarpusavio ryšį, leidžia pažinti mokinį bei jo šeimą. „Grįžusi į JAV dar ilgai pasakojau tėvams, giminėms ir draugams savo kelionės įspūdžius Lietuvoje, apie nuostabią vadovę Alviją ir drauges lietuves iš daugelio pasaulio šalių. Norėčiau, kad žmonės sužinotų, kokia yra Lietuva, kad tai yra maža, bet didi šalis, kur yra Baltijos jūra, daug ežerų, upių, miškų, kokie drąsūs ir stiprūs yra lietuviai ir kaip jie visada mylėjo ir gynė brangią savo žemę. Esu labai laiminga, kad galiu vadintis lietuve!“ (citata iš 8 kl. mokinės rašinio „Lietuva – antrieji namai“). Skaitmeninė švietimo transformacija užtikrina kiekvieno mokinio įtrauktį ugdymo procese. Informacinės technologijos vis labiau įsilieja j mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti j mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Ne išimtis ir Bostono lituanistinė mokykla, kur nuotolinėse lietuvių kalbos pamokose naudojamos google classroom, google meet programos, wordwall, mentimeeter, quizzes, book creator ir kt. skaitmeninės priemonės. Šios mokymo(si) formos ir metodai yra efektyvūs ir padeda mokiniams pasiekti gerų mokymo(si) rezultatų, siekti individualios pažangos. Apibendrindama galiu teigti, kad darbas Bostono lituanistinėje mokykloje moko džiaugtis savo unikalumu ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio tautinės įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. Imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę diegiant gimtosios kalbos žinias bei tradicijas mano, kaip Bostono lituanistinės mokyklos mokytojos, vienas iš tikslų. Lietuvai yra labai svarbu stiprinti pilietišką diasporą – džiaugiuosi, kad turiu galimybę prie to prisidėti.

Tarptautinė Jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“

Sėkmingi mokiniai – tvari Lietuvos ateitis

Vienintelis būdas atrasti galimybių ribas yra peržengti jas A. CH. Charkeas Sėkmingi mokiniai – tvari Lietuvos ateitis

Svarbisėkmingo mokymo(si) sąlyga – palankios ugdymo(si) aplinkos kūrimas, tikslingai ir sumaniai taikant efektyvius ugdymo(si) metodus. Atliepdama šių dienų aktualijas Kauno „Santaros“ gimnazija mokymo(si) kokybę užtikrina paisydama svarbiausių palankios emocinės aplinkos kūrimo veiksnių ir taikydama efektyvius šiuolaikinius mokymo(si) metodus, kai kiekvienam mokiniui suteikiama laisvė kurti, diskutuoti, rengti projektus, kritiškai mąstyti ir reflektuoti. Tai gimnazija, kur skatinamas kūrybiškumas, įdomios, motyvaciją žadinančios užduotys pamokose, ugdymosi procesas, paremtas bendravimo ir bendradarbiavimo principais, kur paisoma bendruomenės narių interesų, kur suteikiama galimybė svajoti ir projektuoti savo karjerą. Tai mokykla, auginanti ateities lyderius su tvirta vertybine sistema, užtikrinanti pažangos kryptingumą ir veiklos tvarumą. Auginame ateities lyderius, mokydamiesi iš sėkmingų patirčių. „Santaros“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai naujausių žinių semiasi iš pasaulinės rinkos tendencijas atliepiančių universitetų programų. Harvardo universitetas – vienas iš nedaugelio universitetų, siūlančių mokymosi programas, pritaikytas gimnazijoms, ir suteikiantis išskirtinių galimybių mokytis nemokamuose Harvardo universiteto kursuose nuotoliniu būdu. Integruojant Harvardo universiteto programas (CS50AP) bei kursus („V. Šekspyras“, „Retorika“, „A. Enšteinas – XX amžiaus revoliucionierius“, „Duomenų apdorojimas su R programavimo kalba“, „Kinų filosofija“, „Verslumas“) į gimnazijos matematikos, informatikos, ekonomikos, fizikos, tikybos, anglų kalbos dalykų ugdymo turinį, I – IV kl. gimnazistams suteikiamos išskirtinės galimybės siekti išsikeltų tikslų, semtis patirties tik iš geriausių mokslininkų. Harvardo universiteto kursai sustiprina mokymosi turinį klasėse pagal kryptis – Informatikos, Tyrėjų, Tarptautinėje, Verslumo, Socialinių mokslų. Baigusiems Harvardo universiteto programą/ kursus suteikiama galimybė gauti universiteto baigimo sertifikatą, kas padidina galimybę puikiai išlaikyti brandos egzaminus bei aktualizuoja būsimo specialisto vertę darbo rinkoje. Harvardo universiteto kursų sertifikatus gimnazijoje įgiję mokytojai ir vadovai yra pasirengę žiniomis dalytis su gimnazistais, sukuriant lanksčią ugdymosi aplinką, naudojant skaitmeninius išteklius, taikant vienam mokiniui vienas kompiuteris paradigmą, (per)kuriant edukacines aplinkas, skirtas veikti individualiai ar grupėmis. Harvardo universiteto kursų integracija keičia mokytojo ir mokinio vaidmenis: mokytojas tampa veiklos moderatoriumi, konsultantu, o mokinys – mokymosi ekspertas. Pamokose mokiniai mokomi pažinti save, išsikelti asmeninius tikslus, gebėti suvaldyti emocijas, daryti prasmingus pasirinkimus bei modeliuoti autentišką sėkmingos karjeros kelią. Asmenybę auginančios tarptautinės patirtys per projektines veiklas. Gimnazija aktyviai bendradarbiauja su skirtingomis užsienio mokymosi institucijomis, suformuoti tvarūs tarptautiniai ryšiai ir partnerystės. Tarp mokyklos partnerių yra gimnazijos, koledžai, licėjai iš Ukrainos, Austrijos, Ekvadoro, Graikijos, Vokietijos, Slovėnijos, JAV, Turkijos. Anot gimnazistų: „Dalyvavimas Erasmus+ projektuose suteikė daug galimybių susipažinti su kitų šalių mokiniais, jų kultūra, praplėtė akiratį bei užsienio kalbų įgūdžius. Taip pat esame dalyvavę projektuose bei paskaitose, kur buvome artimiau supažindinti su vertimo pagrindais bei vertėjo darbu. Aplankyta Austrija gruodžio mėnesį leido pažinti ne tik šalį, bet ir bendraamžius, kuriuos prieš kelionę pažinome tik per Zoom programą. Žavu pamatyti tiek Amšteteno miestą, kuriame gyvenome, tiek Vieną, kuri paliko didelį įspūdį. Labiausiai patiko ne aplankytos vietovės, tačiau veiklos su austrų mokiniais.“ Daugiakultūrinės erdvės tyrinėjimas gimnazijoje ne tik moko gyventi globaliame pasaulyje, bet ir ugdo mokinių pilietinę savimonę, patriotiškumą - atsakingą Lietuvos pilietį. Auginame būsimą programavimo genijų, skaitmeninių kompetencijų guru. IKT – neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Gimnazijoje ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninės kompetencijos ugdymui, darbui su skaitmeniniais šaltiniais ir priemonėmis, informacinių technologijų infrastruktūros kūrimui, bendravimui ir bendradarbiavimą skaitmeninėje erdvėje, pagalbos teikimui tiek mokytojui, tiek mokiniui bei kokybės užtikrinimui. Čia įrengtos dvi Medijų klasės, kur įgyvendinama vienas kompiuteris vienam mokiniui paradigma, šiuolaikiškai įrengti informacinių technologijų kabinetai, mokymo(si) erdvės aprūpintos išmaniaisiais ekranais, interaktyviomis lentomis, planšetėmis. Rengiamas suskaitmenintas ugdymo turinys, kuris talpinamas Moodle, Teams platformose, mokiniai kuria skaitmenizuotus pasiekimų ir pažangos aplankus, rašo virtualius klasių tinklaraščius, dalyvauja diskusijose „Skaitmeninis mokytojas – augantis mokinys“. Pedagogai pripažįsta, kad įvairios interaktyvaus mokymo(si) aplinkos yra vienos iš tų priemonių, kurios naudingos efektyvinant pamokas, įvairinant ugdymo procesą, keliant mokymo(si) motyvaciją, atliepiant šiuolaikinio mokinio poreikius. Lyginant su tradiciniais metodais ir priemonėmis IKT turi akivaizdų pranašumą vizualizuojant mokomąją medžiagą, įtvirtinant žinias, ieškant reikiamos informacijos, pateikiant mokiniams greitą įvertinimą. Visa tai padeda gimnazistams pasiekti geresnių rezultatų tiek pamokose, tiek rengiant nuodugnius baigiamuosius darbus. Išorinio vertinimo rezultatai rodo, jog gimnazijos vyresniųjų klasių mokinių IT įgūdžiai yra puikūs, jie moka atsirinkti tinkamą informaciją, gali įvardinti savo žinių spragas, geba kritiškai vertinti siūlomas priemones, tęsia mokslus konkurencingose studijų programose. Apibendrinant galima teigti, jog Kauno „Santaros“ gimnazijoje kuriama palanki, šiandienos aktualijas atliepianti ugdymo(si) aplinka, kur puoselėjama ugdytinių saviraiška, suteikiama kūrybiškumo laisvė, įgyvendinamos emocinio ugdymo programos, kuriami puikūs santykiai tarp ugdymo(si) proceso dalyvių, kas leidžia pasiekti geresnių ugdymo(si) rezultatų. Įtrauktis visiems –tai gimnazijos siekis, kad kiekvienas mokinys taptų besimokančiu ekspertu, patiriančiu mokymosi sėkmę, bei socialiai atsakinga asmenybe, gebančia realizuoti save gyvenime ir mylinčia savo šalį.