2023 m. balandžio 26 d., trečiadienis
Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje
Žmogus čia yra kitų žmonių labui
Einšteinas
Lietuvių kalbos mokymas(is) diasporoje: autentiškos patirtys dirbant Bostono lituanistinėje mokykloje
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių
tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą,
kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras
meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink
ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę,“ - iš M. Daukšos „Postilės“ (1599)
Prakalbos į malonųjį klausytoją.
Mokydama užsienio lietuvius susiduriu su
edukacinės paradigmos virsmu: mokymo paradigma keičiama į mokymo(si) paradigmą.
Tai reiškia, kad tradicinio, pripažįstančio pasyvų žinių perėmimą, požiūrio į
mokymą vietą užima naujas požiūris į mokymą, kurį valdo pats besimokantysis, o
mokytojas, parinkdamas mokymo(si) turinį, metodus ar vertimo būdus, su
besimokančiuoju yra lygiaverčiai partneriai. Siekiant gerų rezultatų mokymo(si)
procese naudojamos įvairios mokymo(si) formos, metodai jų deriniai, kurie augina
asmenybę su tvirta vertybine sistema, pažįstančią Lietuvos kultūrą bei
tradicijas.
Bostono lituanistinėje nuotolinėje mokykloje dirbu jau antrus metus,
dėstau lietuvių kalbą 7 – 8 klasių mokinių grupei bei individualiai mokau 4
klasės mokinę. Nuotolinėse pamokose išmokstama atpasakoti nesudėtingus kasdienės
ir kalbos tekstus, susikalbėti kasdienėse asmeninio, viešojo gyvenimo
situacijose, suprasti kalbą iš klausos, bendrauti su asmenimis, kuriems lietuvių
kalba yra (ne)gimtoji ir kt. Taip puoselėjama lietuvybė diegiant lietuvių kalbos
žinias, lavinamas gebėjimas mokytis ir taikyti įvairias mokymo(si) strategijas.
Edukaciniai projektai augina laisvą, kūrybišką mokinį. Edukacinis projektas -
nekasdieniška ir dažnai nesikartojanti veikla, pagal savo tikslų
daugiaaspektiškumą, formų gausumą bei turinio lankstumą yra ta sąlyga, kuri
leidžia ieškoti įvairių mokomųjų dalykų sanglaudos. Mokant lietuvių kalbos
projektinei veiklai atsiskleidžia plačios galimybės, ypač integruojant ugdymo
turinį ir tarpdalykinius ryšius su kitais mokslais. Mokiniai pamokose rengia
įvairius edukacinius projektus („Dalinuosi savo dovanomis“, „Trijų žodžių
galia“, „Poezija ir aš“, „Laisvės spalvos“), kurie ne tik ugdo bendrąsias
kompetencijas, bet taip pat leidžia pažinti Lietuvą, jos istoriją, papročius bei
kultūrą. Rengiami projektiniai darbai augina kūrybišką, laisvą, mąstančią
asmenybę. Refleksijos metodai padeda pažinti savo asmenybę ir ja didžiuotis.
Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito
būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai
vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, teisingai, užjausti
ir rūpintis kitais. Ugdant vaikų empatiją ir gerumą svarbus asmeninis pavyzdys,
bendra mokytojo, vaikų, tėvų veikla, susitarimai, mokymas atpažinti nežodinius
ženklus, empatijos ir gerumo ugdymosi situacijos ir vaiko skatinimas. Kiekvieną
pamoką pradedu nuo savaitės refleksijos, jausmų įvardijimo, kūrybinių praktikų
aptariant ir reflektuojant demonstruojamas vizualizacijas. Rengiami kūrybiniai
rašto darbai, dalyvavimas piešinių konkursuose - tai asmens ugdymo procesas,
kuris ne tik nuosekliai ugdo komunikavimo kompetenciją, bet sustiprina grupės
tarpusavio ryšį, leidžia pažinti mokinį bei jo šeimą. „Grįžusi į JAV dar ilgai
pasakojau tėvams, giminėms ir draugams savo kelionės įspūdžius Lietuvoje, apie
nuostabią vadovę Alviją ir drauges lietuves iš daugelio pasaulio šalių.
Norėčiau, kad žmonės sužinotų, kokia yra Lietuva, kad tai yra maža, bet didi
šalis, kur yra Baltijos jūra, daug ežerų, upių, miškų, kokie drąsūs ir stiprūs
yra lietuviai ir kaip jie visada mylėjo ir gynė brangią savo žemę. Esu labai
laiminga, kad galiu vadintis lietuve!“ (citata iš 8 kl. mokinės rašinio „Lietuva
– antrieji namai“).
Skaitmeninė švietimo transformacija užtikrina kiekvieno
mokinio įtrauktį ugdymo procese. Informacinės technologijos vis labiau įsilieja
j mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai,
milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti j mokymą kaip
visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos,
tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama
vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų.
Ne išimtis ir Bostono lituanistinė mokykla, kur nuotolinėse lietuvių kalbos
pamokose naudojamos google classroom, google meet programos, wordwall,
mentimeeter, quizzes, book creator ir kt. skaitmeninės priemonės. Šios
mokymo(si) formos ir metodai yra efektyvūs ir padeda mokiniams pasiekti gerų
mokymo(si) rezultatų, siekti individualios pažangos.
Apibendrindama galiu teigti, kad darbas Bostono lituanistinėje mokykloje moko džiaugtis savo
unikalumu ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio tautinės
įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. Imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę
diegiant gimtosios kalbos žinias bei tradicijas mano, kaip Bostono lituanistinės
mokyklos mokytojos, vienas iš tikslų. Lietuvai yra labai svarbu stiprinti
pilietišką diasporą – džiaugiuosi, kad turiu galimybę prie to prisidėti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą